Gausiausiam žvirblinių būriui priklauso labai maži, vidutinio dydžio, rečiau dideli paukščiai ( 4-1500 g). 

Išvaizda labai įvairi. Snapas nevienodos formos, dažniausiai tiesus, vidutinio ilgio. Kojų visi pirštai santykiškai ilgi, nagai aštrūs. Trys pirštai atkreipti į priekį, o pirmas - atgal. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 9-11, pirmoji dažnai būna maža arba visai redukuota. Mažųjų plasnojamųjų plunksnų 9. Vairuojamųjų plunksnų dažniausiai 10-12, kartais 6-16. Plunksnų apdaras tankus ir prigludęs arba purus. Spalva įvairi: nuo neryškios slepiamos iki labai ryškios, kartais metalo blizgesio. Lytinis dimorfizmas dažnai būna ryškus, patinai didesni už pateles. 

Dauguma žvirblinių būrio paukščių prisitaikę gyventi miškuose, krūmuose, kartais atviruose biotopuose. Gerai juda žeme, vikriai laipioja medžiais, dauguma jų gerai ar labai gerai skraido. Vidutinėje juostoje daugiausia traukiantys paukščiai, yra klajoklių ar sėslių. 

Monogamai. Abu porelės nariai peri kiaušinius arba augina jauniklius. Poligamija retesnė. Veisimosi laikotarpiu patinai užima tam tikrą teritoriją ir saugo ją. Dauguma rūšių gražiai gieda. Lizdus suka ant žemės, tarp šakų, uoksuose, kartais urvuose. Dažniausiai deda 4-6 kiaušinius, kartais nuo 1 iki 16. Inkubacija trunka 11-14 dienų. Jaunikliai paukščiukiniai: išsirita iš kiaušinių akli, pliki ar kiek pūkuoti. Auga gana greitai ir lizdą palieka po 9-12 dienų, kartais jame išbūna ir ilgiau. Jauniklius maitina abu porelės nariai. Minta labai įvairiu augaliniu ir gyvūniniu maistu, sulesa daug kenkėjų.

Paplitę visuose žemynuose. Būryje apie 5100 rūšių. Lietuvoje 110 rūšių.