VIŠTINIAI PAUKŠČIAI GALLIFORMES


Aprašymas

Šiam būriui priklauso maži, vidutiniai, kartais dideli sausumos paukščiai (45-10000 g).

Vištiniai paukščiai kompaktiški. Jų kaklas trumpas, sparnai trumpi ir platūs. Galva nedidelė, snapas trumpas, lyg išpūstas. Kojos vidutinio ilgio, keturpirštės. Patinų pastaibis kartais su pentinais. Pirštai tvirti, nagai trumpi ir buki. Pastaibis plikas arba plunksnotas, kartais plunksnomis būna apaugę ir pirštai. Plunksnų apdaras tankus. Plunksnos su gerai išsivysčiusia atžala. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 10, vairuojamųjų 10-24. Spalva labai įvairi. Daugumai rūšių būdingas lytinis dimorfizmas: patinai didesni ir ryškesnių spalvų. Jaunikliai panašūs į pateles. 

Aktyvūs dieną. Dauguma rūšių visą gyvenimą praleidžia ant žemės. Daugiausia sėslūs, kartais klajokliai, rečiau traukiantys paukščiai. Gerai vaikšto ir vikriai bėgioja. Pakyla su triukšmu, skrenda greitai, bet sunkiai ir netoli. Vandens vengia, savotiškai maudosi smėlyje ir dulkėse. 

Monogamai ir poligamai. Mažesnės rūšys lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais, didesnės - vėliau. Veisimasis prasideda tuoktuvėmis, kuriose kartais dalyvauja keli patinai. Lizdą įsiruošia ant žemės. Deda 9-24 vienspalvius ar margus kiaušinius. Peri nuo 17 iki 28 dienų. Išveda vieną vadą. Jaunikliai viščiukiniai. Išsirita apaugę tankiais pūkais ir greit apleidžia lizdą. Suaugusieji šeriasi paprastai vieną kartą, veisimosi pabaigoje, bet kartais 2 ir net 4 kartus. Minta daugiausia augaliniu maistu, vasarą lesa įvairius gyvūnus.

Paplitę beveik visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. 

Būryje 8 šeimos, 253 rūšys. Lietuvoje 7 rūšys.