Buveinė

Atviros vietos su vandens telkiniais, ypač kur žemės ūkis tausojamasis, ekologiškas ar tiesiog nelabai intensyvus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse aptinkamas visame krašte. Visur įprastas, o kai kur dažnas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didelis, apie 4 kg sveriantis paukštis. Baltas, tik plasnojamosios plunksnos juodos. Snapas, kaklas ir kojos ilgi. Abiejų lyčių paukščių išvaizda labai panaši.

Skrisdamas laiko kojas ir kaklą ištiesęs (prisiminkime, kad panašus pilkasis garnys skrisdamas kaklą sulenkia). Pakaitomis plasnoja ir sklendžia. Esant termikų dažnai sklando padangėje.

Jaunų paukščių kojos ir snapas ne taip intensyviai raudoni kaip suaugusių paukščių. Snapo galas  juodas.

Jauniklių kojos ir snapas ne tokie raudoni kaip suaugusių paukščių. Snapo galas juodas.

Mūsų krašte dauguma porų peri pavieniui, tačiau neretai pasitaiko nedidelių kolonijų, kur keli lizdai susukami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje. Krašte yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plotelyje peri po keliolika porų.

Laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi. Vietinės perinčios populiacijos tankis iki šiol buvo didžiausias visame šių paukščių paplitimo areale.

Natūraliai lizdus suka senuose retalajuose medžiuose arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui sukti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Daugėja ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų.

Minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos – šienaujamuose, ariamuose plotuose.

Balsas

Tik negarsiai šnypščia – paprastai prie lizdo. Vadinamasis gandro kalenimas nėra jo tikrasis balsas. Jis gaunamas paukščiui kaukšint antsnapiu ir posnapiu. Kalenimas yra "sveikinimosi" elementas. Dažniausiai gandrai kalena, kai susitinka du ar daugiau paukščių (ypač poros nariai).