Buveinė

Didelių miškų nuošalios vietos, kur gausu pelkių, upelių, šlapių pievų, arti seklūs vandens telkiniai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visame krašte tinkamose buveinėse, bet vietinės perinčios populiacijos didžiausias tankumas yra Vidurio Lietuvos miškuose.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambus paukštis – tik šiek tiek mažesnis už baltąjį gandrą. Beveik nesupainiojamas su jokiu kitu paukščiu. 
Suaugusio paukščio apdaras iš viršaus ir šono ištisai juodas su metališku žalsvu blizgesiu. Snapas ir kojos ryškiai raudoni. Skrendantis iš viršaus ištisai juodas. Iš apačios tik pilvas, kūno šonai ir dalis sparnų pamatų yra padengti baltomis plunksnomis. Ši balta dėmė yra trikampio formos. Kita apdaro dalis iš apačios yra juodos spalvos. 
Jauniklių plunksnos neturi metališko žvilgesio. Kojos ir snapas pilkai žalios spalvos.
Vengia žmogaus kaimynystės. Lizdai dažniausiai esti toli nuo sodybų ir atokiau nuo kelių. Lizdą gali susisukti tik senuose medžiuose, ypač retalajuose, šakotuose. Daug lizdų randama plynų miško kirtimų metu išsaugotuose, vadinamuosiuose ankstesnės kartos, medžiuose, ypač ąžuoluose. Prie lizdo paprastai esti aikštelė, retmė, per kurią šis stambus paukštis priskrenda.
Maitinasi smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais gyvūnais, kuriuos renka dažniausiai miško balose, brastose, sausinimo kanaluose, natūraliuose upeliuose.

Balsas

Labai tylus. Prie lizdo girdimas lyg cypimas, tylus švilpimas "ššiii-lu, ššiii-lu". Panašiai kaip baltasis gandras snapu kalena daug rečiau ir tyliau.