Buveinė

Seklūs vandens telkiniai ir kitokios šlapžemės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Iš pietinių kraštų užklysta retai. Didesnė tikimybė pamatyti šalies pietinėje dalyje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Beveik to paties dydžio kaip varna ir į jį iš išvaizdos panašus ibiškasis garnys. Ištisai baltos spalvos labai puošnus paukštis. Kaklas ilgas. Snapas taip pat ilgas, smailas – durklo formos, juodos spalvos. Kojos ilgos. Juodos spalvos blauzda ir pastaibis labai kontrastiški, palyginti su geltonais pirštais. Šis požymis leidžia neklystamai atpažinti sausumoje tupintį ar arti praskrendantį paukštį. 
Veisimosi metu ant pakaušio ir pečių esti labai puošnių pailgėjusių plunksnų. Plikos odos plotelis tarp snapo ir akies yra geltonos spalvos (ne veisimosi metu ji tamsi, melsvo atspalvio).
Skrendant krenta į akis platūs, užapvalinti sparnai ir ilgos kojos. Kaklą laiko sulenktą, todėl šis atrodo trumpas. 
Nuo panašaus ibiškojo garnio lengviausia atskirti iš ilgo kaklo (kai paukštis matomas ištiestu kaklu), juodo snapo ir kojų, pailgėjusių puošniųjų plunksnų sprande. 
Nesubrendusių paukščių kojos žalsvos su rudu atspalviu, plikos odos tarp snapo ir akies lopelis pilkas.
Dažniausiai mažąjį baltąjį garnį tikėtina pamatyti vandens telkinių sekliuose pakraščiuose, kur jis paprastai braido ieškodamas maisto (šiuo elgesiu skiriasi nuo ibiškojo garnio, kuris dažniau aptinkamas ganyklose).
Labai bendruomeniškas. Peri kolonijose medžiuose, dažniausiai su kitų rūšių garniais.

Balsas

Girdimas retai. Primena pilkojo garnio balsą, tik aukštesnių tonų.