Lietuvos RK ir ES Paukščių direktyvos I priedo rūšis.
Aptikimas ir apažinimas gamtoje. Vidutinio dydžio, trumpu, storu kaklu, maskuojamų dryžų, kanapėtų plunksnų garninių šeimos paukštis. Grąsindamas gali neįtikėtinai pakeisti savo išvaizdą, kai skirtingai pašiaušia įvairių kūno dalių plunksnas, plačiai pražioja snapą, išskleidžia sparnus ir uodegą. Apie sugrįžimą praneša labai egzotišku, su niekuo nesumaišomu, jaučio baubimą primenančiu balsu. Taigi, nežiūrint slapto gyvenimo būdo ir sugebėjimo susilieti su aplinka, aptikti vietą kur įsikūrė baublys nesunku, ypač balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Aktyviausiai jis baubia vakare – viena val. prieš saulėlydį ir 2 val. po saulėlydžio. Kitas aktyvumo pikas sutampa su ryto sambrėškomis. Balsas ramiu oru girdimas kelių km atstumu. Tačiau kebliau yra nustatyti perinčios populiacijos dydį, kadangi vieno patino teritorijoje gali perėti nuo vienos iki kelių patelių. Visdėlto šį metodą pakeisti tikslesniu praktiškai neįmanoma todėl baubiantis patinas vertinamas kaip populiacinis vienetas. Didysis baublys palyginti mažai ištirta rūšis ir tik pastaruoju metu jo biologijos ir ekologijos tyrimai suintensyvėjo.
Gyvenamoji aplinka. Tipiškas viršvandeninės nendrynų, rečiau švendrynų gyventojas, kuris braidydamas tarp augalų stiebų tyko maisto – smulkių žuvelių. Įsikuria žuvingų su gerai išsivysčiusia helofitine augalija vandens telkinių pakrantėse ar vandeningose nendrių-švendrų pelkėse durpynuose. Gali pasirodyti, jog ko didesni nendrynų masyvai, tuo daugiau teritorijoje yra didžiųjų baublių. Iš tikrųjų viskas yra daug sudėtingiau. Didysis baublys yra tipiška ekotoninė, nendrynų pakraščių rūšis. Nors lizdui sukti reikia seklių nendrynų, tačiau maisto ieškoti gali tik ten, kur ne per seklu įplaukti nedidelėms žuvims. Didžiojo baublio aktyvumo zona yra 30 m pločio pagal vandenį besidriekianti sažalynų zona. Vandens gylis joje svyruoja maždaug apie 20 cm (Gilbert et al 2005). Didelių, kompaktiškų nendrynų gilumoje baubliams nėra kas veikti, nes į čia neįplaukia žuvys. Nors būdama tipiška "pakraščio" rūšimi, baublys pirmenybę teikia tankesniems nendrynams. Jeigu del tankumo tampa sunku judėti brendant baulys juda nendrėmis, ilgais pirštais sukabindama kuokštus jų stiebų Tuo tarpu išretėję, plonastiebiai nendrynai yra visiškai netinkama rūšiai aplinka.
Gausumas, pokyčiai ir juos sąlygojančios priežastys. Dėl didžiojo baublio ekologinių ryšių su nendrynais ypatybių, juose įsikūrusių šios rūšies populiacijų būklė yra savotiškas nendrynų ekosistemų ir su nendrynais glaudžiai susijusių paukščių rūšių buveinių kokybės rodiklis. Pastaruoju metu Europinės populiacijos būklė yra stabili, nors trendai tarp atskirų šalių ir skiriasi (Birdlife International 2004). 19 amžiuje vakarų ir centrinėje Europoje buvo įprasta rūšimi, tačiau nuo tų laikų didžiųjų baublių čia labai sumažėjo (Koskimies & Tyler 1997). Lietuvoje peri 800-1000 porų (Kurlavičius, Raudonikis 2001). Populiacija šiuo metu yra stabili, o per pastaruosius 30-40 metų galėjo ir padidėti, nes atsirado naujų buveinių – žuvų tvenkinių kompleksų tinklas, išeksploatuotų durpynų karjerai. Realų trendą sunku korektiškai įvertinti dėl labai didelio stebėjimų intensyvumo skirtumų laikotarpiais iki ir po 1990 m. Gausiausiai peri Nemuno deltoje (per 30 porų), Biržulio ir Stervo ežero nendrynuose (apie 12) (Kirstukas 2002). Panašaus dydžio Žuvinto ežero ir gretimų pelkių populiacija. Iki 8-10 porų peri kai kuriuose dideliuose durpynuose, po kelias poras - didesniuose nei 500 ha žuvų tvenkiniuose (Stanevičius ir kiti 2002).
Baublio gyvenimas, sugrįžus į perėjimo vietas, yra sunkesnis, nei galėtų atrodyti sprendžiant pagal paukščio dydį, sugebėjimą maskuotis ir šlapias buveines. Pastarosios aplinkybes teikia apsaugą nuo sparnuotųjų ir sausumos plėšrūnų, tačiau didysis baublys nukenčia tiek nuo per ilgai užsilaikiusio aukšto tiek ir ir nuo pernelyg žemo vandens lygių. Sausais metais patelės gali išviso neperėti. Dažnai rūšies gausumo svyravimai atspindi sausų ir drėgnų metų kaitos raidą (Rathgeber 2004). Norint sukurti daugiau rūšiai tinkamų gyventi vietų reikia stambiuose nendrynų masyvuose iki dugno iššienauti atviro vandens juostas, kad žuvys galėtų įplaukti į centrines jų dalis, ir po to neleisti toms juostoms užželti. Taigi reikia "ilginti" nendryno sandūros su atviru vandeniu liniją. Manoma, kad ši priemonė, kartu su dirbtiniu vandens lygio reguliavimu efektyviausiai pagerina didžiojo baublio buveinių kokybę (Rathgeber 2004). Ypač žalingi sugrįžtantys šalčiai pavasarį. Jų metu ledas padengia pagrindines rūšies maitinimosi vietas nendryno paskraščių seklumose. Dėl to paukščiai badauja, išsenka ir netgi žūva. Mažėja populiacijos produktyvumas.
Be natūralių grėsmių, didysis baublys nukenčia dėl pernykščių nendrynų iššienavimo ar išdeginimo – sugrįžę paukščiai neturi kur įsikurti, nes šiemetė augalija būna dar net nepradėjusi želti.
Sugrįžimas ir veisimasis. Parskrenda apie kovo vidurį, nors dabar, šiltėjant pavasariams, ir anksčiau. Pavieniai žiemoja ir Lietuvoje. Vieno patino teritorijoje peri kelios patelės. Tokio dydžio mediana tokios teritorijos dydis Anglijoje buvo 14,6 ha (Gilbert 2005). Vandens lygis, žuvų tankis ir bendra pavasario eiga tradicinėse perėjimo vietose apsprendžia veisimosi datas ir sėkmingumą. Lizde 3-7 (5-6) kiaušiniai, kuriuos patelė peri 25-26 dienas, jaunikliai skraidyti pradeda po 50-55 dienų. Išskrenda rugsėjį-spalio pradžioje, tada nakties danguje girdimas savotiškas kimus balsas.
Naudota literatūra:
BirdLife International. 2004. Birds in Europe: population estimates, trends nd coservation status, Cambridge, UK: Birdlife International (BirdLife International series No. 10).
Gilbert, G., Tyler, G., Smith, K W. (2005). Behaviour, home-range size and habitat use by male Great Bittern Botaurus stellaris in Britain. Ibis 147 (3), 533–543.
Kirstukas M. 2002. Biržulio botaninio-zoologinio draustinio ir Stervo gamtinio rezervato vandens ir pelkių komplekso paukščiai, jų gausa perėjimo bei migracijų metu. Magistro darbas. – Kaunas: LŽŪU.
Koskimies, P.& Tyler, G. 1997. Bittern. In: The EBCC Atlas of European Breeding Birds. London: T &AD Poyser: 40-41.
Kurlavičius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščių vietinių perinčių populiacijų gausa 1999-2001 metais. Lietuvos ornitofaunistinė komisija, CICONIA 9: 92-97.
Stanevičius, V., Švažas, S. Raudonikis L. 2002. Waterbirds of large fish ponds in Lithuania. In: Waterbirds of large fish ponds of Beloruss and Lithuania. Vilnius, Akstis: 53-111.
Rathgeber J. 2004. Results of the scientific programme on the Bittern at the Biosphere reserve Schorfneide Chorin. Sèminaire europèen Butor ètoilè.Quels apports pour la connaissance de l'espèce et la gestion des marais ároselières? Programmes de conservation et de recherce. ACTES. 6-10
