Buveinė

Gyvena agrariniame kraštovaizdyje, kur atviri dirbami ir nedirbami laukai, krūmai. Aptinkama ir pamiškėse. Žiemą badaudama užklysta ir į gyvenvietes. Aptinkama ir priemiesčiuose, kur dar neužstatytos didelės atviros erdvės. Laikosi netoli šiluminių trasų, ant kurių greičiau nutirpsta sniegas.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Stebima visame krašte, bet miškingose vietovėse retesnė. Po sniegingų žiemų tokiose vietose ir visai išnyksta. Gausa labai svyruoja ir ypač priklauso nuo žiemojimo sėkmės. Nyksta taip pat ir dėl per daug intensyvaus žemės ūkio.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kiek didesnė už naminį karvelį. Kompaktiško sudėjimo. Apdare vyrauja pilkšvai ruda ar net rusva spalva. Pasibaidžiusios ir pradėjusios skristi į akis krenta ryškiai rusvai rudi uodegos šonai. Pažinti nesunku, nes kito panašaus paukščio laukuose nėra. 
Suaugusio paukščio "veidas", t.y. kakta, skruostai ir gerklė, rusvai rudos spalvos. Kūno šonuose esti rudos nuo nugaros link pilvo besitęsiančios lygiagrečios juostos. Krūtinė šviesiai pilka, išmarginta labai smulkiais skersiniais dryželiais. Joje taip pat yra tamsiai ruda dėmė. 
Skirtingų lyčių suaugę paukščiai labai panašios išvaizdos. Patino krūtinės dėmė didesnė. Patelės kai kada jos iš viso nebūna. Pečių plunksnos esti be patinams būdingų rudų dėmių ir su skersinėmis juostelėmis.
Jaunikliai, nors gana panašūs į suaugusius, bet nesunkiai skiriasi iš rusvai pilkos apatinės pusės, kuri esti išmarginta išilginiais tamsiais ir šviesiais dryžiais. Po 2–3,5 mėnesio jie įgauna suaugusių apdarą ir gamtoje jų atskirti nuo suaugusių paukščių nebegalima.
Pakyla triukšmingai. Skrenda greitai. Polėkis dažniausiai tiesus. Laikosi tik ant žemės. Vyrauja bendruomeniškas elgesys. Jauniklius užauginusi pora būrelyje laikosi iki pavasario. Kai kada ir keli būreliai susijungia į vieną būrį.

Balsas

Girdimas anksti pavasarį vos aptirpus sniegui ir vėliau veisimosi metu. Patinas šaukia "čirrrek čirrrek".