Buveinė

Gyvena pušynuose ir mišriuose miškuose su didele pušies priemaiša. Pirmenybę teikia seniems nuošaliems miškams palei pelkes, kur gerai išsivystęs puskrūmių ardas. Jautrus miško fragmentiškumui, todėl laikosi tik dideliuose masyvuose. Nemėgsta tankaus miško.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Retas. Paplitęs tik Pietryčių ir Pietų Lietuvoje. Dirbtiniu būdu reaklimatizuotas Anykščių rajone.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Labai didelis – beveik kalakuto dydžio. Kaip ir kiti vištiniai, daug laiko praleidžia ant žemės. Paukščiui kylant sparnai sukelia savotišką garsą. Skrisdamas periodiškai tankų sparnų plasnojimą keičia į sklendimą. 
Patinas tamsių spalvų su metališku blizgesiu. Palyginti su kitais paukščiais jis turi labai ilgą uodegą, kurią tuoktuvių metu iškelia vertikaliai. Kaklas taip pat ilgas. Tuoktuvių metu jį ištempia ir pakelia į viršų. Snapas labai masyvus. Sparnų priekyje turi baltą dėmę. "Antakiai" raudoni. 
Skrendantis su kitais paukščiais nesupainiojamas dėl savo dydžio.    
Suaugusi patelė maždaug trečdaliu mažesnė už patiną. Nors yra gerokai didesnė už tetervino patelę, tačiau vis tiek esti problemų ją atskirti. Kurtinio patelė yra ryškiau rudesnė. Gerklė, skruostų apatinė dalis ir krūtinės viršutinė dalis gelsvai rudos ir nedėmėtos. Šonai kiek šviesesni. Uodega ilgesnė ir jos galas apvalesnis ir rudesnis. 
Jaunikliai išvaizda labai panašūs į patelę, tik mažesni. Patinėlis pirmą žiemą esti mažesnis už suaugusį patiną, be to, apdaras jau skiriasi nuo patelės.

Balsas

Girdimas tik tuoktuvių metu – dažniausiai naktį ir prietemoje. Negarsus, bet sudėtingas, sudarytas iš skirtingų frazių. Iš pradžių girdimas teksėjimas "te-ke". Jis keičiamas greitu tarškėjimu, vėliau pokštelėjimu ir dar vėliau – šnypštimu. Patelė šaukia trumpomis frazėmis "ok…ok".