Buveinė

Mozaikiškas kraštovaizdis, kuriame dažniausiai esti pelkių, miško jaunuolynų, atvirumų. Dažnai lankosi ir pamiškių laukuose, nedideliuose laukų beržynėliuose. Būtinas žiemos buveinės elementas – derantys beržynai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visame krašte, bet išplitęs labai fragmentiškai. Didesnės vietinės populiacijos dažniausiai laikosi netoli pelkių, beržynų.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambokas (ypač patinas) – nedidelės vištos dydžio. 
Labai bendruomeniškas paukštis. Pastovių porų nesudaro (poligamas). Veisimosi sezono metu renkasi į grupes tuoktuvėms. Žiemos metu taip pat laikosi būreliais.
Pabaidytam paukščiui kylant girdimas sparnų sukeltas garsas. Daug laiko praleidžia ant žemės.  Sėslus. Svarbią dalį racione sudaro beržų žirginiai, pelkių visžaliai augalai.
Suaugęs patinas juodas su metališku blizgesiu ir su baltu pauodegiu bei raudonais "antakiais", kurie ypač išryškėja veisimosi metu. Vairuojamosios plunksnos lyros formos. Tuoktuvių metu uodegą iškelia, ir baltas pauodegys labai išryškėja. Skrendantis lengviausiai atpažįstamas iš juodos spalvos labai ilgos uodegos.
Patelės apdare vyrauja pilkai ruda spalva. Visas apdaras esti išmargintas juodomis ir baltomis dėmelėmis, todėl patelė atrodo labai raiba. Labai panaši į kurtinę. Nuo jos skiriasi dydžiu (gerokai mažesnė), pilkai ruda dėmėta (raiba) krūtine ir pagurkliu. Tuo tarpu kurtinio patelės pagurklis ir krūtinė rudos spalvos ir nedėmėta. Skrendant matoma nedidelė balta dėmė sparnuose. Be to, uodega pilkesnė su nedidele kirpte viduryje (kurtinės apskritu galu).
Jaunikliai panašūs į pateles, tik gali būti mažesni. Jau pirmąją žiemą iš apdaro matyti lyčių skirtumai. Patinėlis įgauna suaugusio patino išvaizdą, tik juo uodegos plunksnos dar neturi lyros formos.

Balsas

Patino tuoktuvių giesmė vadinama burbuliavimu. Ji kiek primena karvelio burkavimą:  "karru-kukarru-kurrrrrr". Frazė kartojama daug kartų ir neretai pertraukiama "čiuffyyš". Patelė kvaksi "ko-ko-ko".