Buveinė

Veisimosi buveinė – agrarinis ir urbanistinis kraštovaizdis. Mėgsta vietas prie vandens telkinių. Vengia miškų masyvų ir didelių visai atvirų plotų toli nuo žmonių gyvenviečių, sodybų. Nesiveisimo laikotarpiu aptinkama įvairiausiose vietose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visur. Vienas dažniausių paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Žmonių neblogai žinoma, bet dažnokai su kitais varniniais painiojamas paukštis. Lengvai atpažįstama iš apdaro, nes panašių paukščių regione nėra.

Apžiūrint poros narius kartu, dažniausiai galima pastebėti, kad patinėlis didesnis. Vos iš lizdo išskridę jaunikliai jau labai panašūs į suaugusius, tik jų pilkos spalvos apdaras kiek blyškesnis, o juodos spalvos plunksnos neturi suaugusiems būdingo blizgesio.

Minta įvairiausiu maistu (visalesė). Lesa įvairiausius negyvus gyvūnus. Sugeba užpulti ir nugali daugelį paliegusių gyvūnų bei jų silpnų jauniklių – taip pat ir už save didesnių. Minta ir bestuburiais – daugiausiai vabzdžiais. Lesa uogas, vaisius, sėklas. Žiemą mišriuose būriuose su kitais varniniais paukščiais lanko šiukšlynus.

Lietuvoje absoliučiai vyrauja pilkosios varnos C. c. cornix porūšis (aprašytas aukščiau). Yra stebėta taip pat juodoji varna (C. c. corone), paplitusi Vakarų Europoje. Jos siluetas kaip ir pilkosios varnos, bet skiriasi vienspalviu juodu apdaru. Nuo panašaus nesubrendusio kovo patikimiausiai skiriasi bukesniu ir masyvesniu snapu bei balsu. Skrendančios juodosios varnos sparnai vienodo pločio, o kovo pastebimai siauresni prie pat kūno (skrendant – ties pauodegiu). Be to, jos uodegos galas beveik lygus (užapvalintas), todėl uodega neatrodo kyliška, kaip kovo ar kranklio.

Kai kurie sistematikai minėtus varnos porūšius pripažįsta kaip atskiras rūšis.

Balsas

Įvairiausių variacijų karksėjimas. Nerimo ir/ar pavojaus balsas – išraiškingai tariamas ir daug kartų kartojamas "kr-kr-kr…".

Giesmė sudėtinga, bet nemelodinga ir girdima tik veisimosi sezono pradžioje. Primena frazę "kuarru, kuarru, kuarru".