Buveinė

Peri mišriuose bei spygliuočių miškuose. Pirmenybę teikia jauniems tankiems sklypams su eglės priemaiša ir gryniems eglynams. Vasaros antroje pusėje aptinkama įvairiuose miškuose – ypač kur gausu lazdynų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visame krašte. Nereta, bet niekur nėra gausi.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip kėkštas. Lengvai atpažįstama iš specifinės išvaizdos ir būdingo balso. Panašių paukščių regione nėra.
Apdaras tamsiai rudas su tankiai nusėtomis baltomis dėmėmis. Viršugalvis ir sparnai juodi. Pauodegys ir uodegos galas balti. Galva didelė. Snapas stambus.
Patinas panašus į patelę, o jaunikliai panašūs į suaugusius. Iki šėrimosi jų apdaro šviesios dėmės ne baltos, kaip suaugusių, bet su rudu atspalviu.
Minta daugiausiai vabzdžiais, smulkiais stuburiniais bei įvairiais vaisiais, uogomis ir sėklomis. Ypač mėgsta lazdynų riešutus, kuriuos savo galingu snapu lengvai išaižo. Panašiai kaip ir kėkštai kaupia gausias maisto atsargas.
Peri N. c. caryocatactes porūšiui priskiriami paukščiai. Dauguma jų sėslūs. Mitybiniu požiūriu nepalankiais metais iš Europos Šiaurės Rytų ir azijinės Rusijos į Vakarų Europą rudenį traukia (taip pat ir per Lietuvą) sibirinio porūšio N. c. macrorhynchos paukščiai. Abiems porūšiams priklausančių paukščių išvaizda labai panaši, bet sibirinio porūšio paukščiai turi ilgesnį ir truputį plonesnį snapą. Jie yra pastebimai jaukesni ir arčiau prisileidžia stebėtojus.

Balsas

Svarbiausias bendravimo balsas – sudėtingas karkimas "kėrrr-kėrrr…". Rėkia dažniausiai tupėdama medžio viršūnėje. Šis balsas intensyviausiai girdimas vasaros antroje pusėje ir ankstyvoje veisimosi fazėje. Rečiau girdimas žiemą. Perėjimo ir jauniklių auginimo metu  labai tyli.