Buveinė

Peri slėnių ir pelkiniuose miškuose, krūmynuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Užklysta atsitiktinai. Dvidešimtame šimtmetyje matyta vos keletą kartų.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnė už didžiąją zylę ir panašiausia į mėlynąją zylę. Esant galimybei stebėti paukštį iš netoli, lengviausiai atpažįstama iš apdaro, kuriame vyrauja balta spalva. Ypač išsiskiria baltas viršugalvis ir balti uodegos kraštai (centrinė melsva uodegos dalis išskėsta yra pleišto formos). Žydros dėmės ant sparnų, nugaros ir uodegoje. Panašių rūšių mūsų krašte nėra. Patinas apdaru panašus į patelę, bet jo melsvos dėmės tamsesnės, sodresnės. Sezoniniai apdaro skirtumai neryškūs.
Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet jų galvoje ir nugaroje nėra mėlynos spalvos, o vietoje jos yra rudai pilka. Rudenį išsišėrę yra panašūs į suaugusius, bet skiriasi pilkesnėmis didžiosiomis viršutinėmis dengiamosiomis plunksnomis (suaugusių jos žydros).
Uoksinis paukštis, kuris dažniausiai lizdui sukti pasinaudoja natūraliomis drevėmis.
Minta daugiausiai bestuburiais ir įvairių augalų sėklomis (ypač žiemą). Ieškodamos vabzdžių kala nendrių ir kitokių stambių žolinių augalų stiebus.

Balsas

Giesmė sudaryta iš atskirų trelių "titirri-tjui, titirri-tjui...", panašios į didžiosios zylės "pititj, pititj…" ar primenančios mėlynosios zylės balsą "tiuriuriuriuriu, tiuriuriuriu…". Gieda mažai. Bendravimo balsai įvairūs: "cirr", "crrr", "cerrrerer" ar "cirrri-ri-ri-ri" ir pan.