Buveinė

Veisimosi buveinė – vyresni nei vidutinio amžiaus eglynai bei mišrūs spygliuočių miškai. Ne veisimo metu aptinkama ir kituose miškuose, bet grynuose lapuotynuose beveik nesilaiko.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visame krašte. Gausa kasmet svyruoja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pilkosios pečialindos dydžio ar net už ją mažesnė. Pati mažiausia iš šalyje aptinkamų zylių. Geriausiai atpažįstama iš būdingos išvaizdos ir giesmės.
Viršus melsvai pilkas. Apačia balsva su rudu atspalviu. Pakaušyje turi baltą dėmę. Skersai sparno eina dvi baltos juostelės. Apdare visai nėra geltonos spalvos. 
Panaši į didžiąją zylę. Patikimiausiai nuo jos skiriasi mažesniu dydžiu, balta dėme pakaušyje ir tuo, kad apdare neturi geltonos spalvos.
Patinas gamtoje nesiskiria nuo patelės, o jų rudens apdaras mažai skiriasi nuo veisimosi apdaro. Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaro juodos plunksnos matinės (suaugusių – blizga), o apdaro baltos plunksnos – su gelsvu atspalviu. Išsišėrę nuo ankstyvo rudens gamtoje nebesiskiria nuo suaugusių.
Minta bestuburiais, daugiausiai vabzdžiais. Lesa ir spygliuočių sėklas. Rūšies mitybos elgesio ypatumas, kad visuomet radę daugiau nei tuo momentu reikia maisto, kaupia jo atsargas. Toks elgesys būdingas ištisus metus.
Antrinis uoksinis paukštis, perintis kitų paukščių iškaltuose uoksuose ar drevėse. Jautri miško ūkio veiklai, nes labai intensyviame ūkyje jų gausa esti maža.

Balsas

Giesmė panaši į didžiosios zylės, bet švelnesnė, aukštesnių tonų ir greitesnė. Nusakoma maždaug "pti-pti-pti…" ar "piti-piti-piti…". Giedantis paukštis dažniausiai tupi medžių – ypač eglių viršūnėse. Aktyviausiai gieda ryte. Pradeda giedoti dar žiemą. Būdingiausia bendravimo frazė – aukštas "si-si…".