Buveinė

Veisiasi mišriuose spygliuočių ir grynuose pušies miškuose, kur yra tinkamo storumo nudžiūvusių trūnijančių medžių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Vienas iš dažnesnių spygliuočių miškų paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Gerokai mažesnė už didžiąją zylę ir panašaus dydžio kaip paprastoji pilkoji zylė. 
Gamtoje lengvai atskiriama nuo kitų paukščių iš aukšto, stataus kuodelio. Atpažįstant  rūšį gali padėti ir specifiniai bendravimo balsai (giesmė).
Patelės kuodukas trumpesnis. Patino galvoje dėmelės juodos, o patelės su rudu atspalviu. Juoda dėmė smakro ir gerklės srityje ("kaklaraištis") turi viduryje susiaurėjimą (patino apdare to nėra). Deja, šie požymiai leidžia lytis atskirti tik paukščius stebint iš labai arti ar juos nufotografavus.
Sezoniniai apdaro skirtumai labai menki.
Jaunikliai skiriasi mažesniu ir mažiau kontrastingu kuodeliu ir rudu viso apdaro atspalviu. Išsišėrę nuo rudens nebesiskiria nuo suaugusių. 
Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Maistą renka nuo pušų ir eglių smulkių šakelių, spyglių. Lesa taip pat jų sėklas ir daro atsargas – ypač rudenį ir žiemos pabaigoje, kai spygliuočių sėklos prieinamiausios.

Balsas

Bendravimo balsai girdimi dažniausiai tiek veisimosi, tiek ir kitu metu. Tai universali frazė "riuriuriuriu". Ji švilpiama greitai. Funkcija universali, nes tokiu balsu palaikomas ryšys tarp būrelio ar poros narių ir pranešama apie pavojų. Kitos frazės – "cirriri" bei "ci-ci". Giesmė sudaryta iš jau apibūdintų frazių. Girdima įvairiu dienos metu. Pradeda aktyviau giedoti žiemos gale ar pavasario pradžioje.