Buveinė

Veisimosi metu – netankūs lapuočių ir mišrūs miškai, ypač jaunuolynai ar įvairiaamžiai miškai, pamiškės, pusiau atviros pelkės, krūmynai, krūmėtos pievos, krūmų ir medžių grupės bei nedidelės giraitės agrariniame kraštovaizdyje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Lietuvoje Paplitusi visur, bet įprasta ar dažna tik tinkamose buveinėse.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug pilkosios pečialindos dydžio. Gamtoje veisimosi metu geriausiai atpažįstama iš būdingos giesmės, o kitu metu – iš apdaro.
Veisimosi metu viršus pilkai ar rudai žalsvas – su geltonu atspalviu ir nešviesus. Apačia balsva su gelsvai rudu atspalviu. Gelsvas antakis ir juoda juostelė per akį taip pat gana ryškūs. Gerklė ir krūtinės viršus – gelsvi.
Nuo panašios pilkosios pečialindos patikimiausiai skiriasi šviesiomis kojomis, gelsva gerkle ir krūtine bei gelsvu antakiu. Juoda juostelė per akį tarp akies ir snapo  ryškesnė. 
Nuo arktinės, geltonbruvės ir šiaurinės pečialindų geriausiai atskiriama iš vienspalvių sparnų. Nuo žaliosios pečialindos skiriasi ne tokiu kontrastingu apdaru, turinčiu mažiau geltonų ir žalių tonų ir tamsesniais papildomų plasnojamųjų plunksnų kraštais.
Jaunikliai turi ryškiai geltoną apačią.

Balsas

Giesmė garsi, melodinga, sudaryta tik iš švelnių tonų. Gieda daug ir aktyviausiai ryte. Giesmė truputį panaši į kikilio, bet švelnesnė. Nusakoma apytikriai "fitfit-fiutfiut-tiuviliuviliu-fiutiu". Bendravimo balsas – su pertraukomis kartojamas "fjuid, fjuid" (labai panašus į pilkosios pečialindos ir paprastosios raudonuodegės, bet lėtesnis).