Buveinė

Veisiasi senuose spygliuočių (eglių, pušų ir kėnių) taigos miškuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pavieniai individai retokai, daugiausiai rudens traukimo metu, sugaunami pajūryje paukščių žiedavimo stotyse. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europoje žiemojančių paukščių gausėja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš Azijos į Europą užklystanti pečialinda. Nykštuko dydžio. Gamtoje atpažįstama iš labai charakteringos išvaizdos, o veisimosi vietose ir iš giesmės.
Viršus pilkai ar rudai žalsvas – gana tamsus. Apačia balsva. Gelsvi, o ties snapu oranžiniai "antakiai" ir tokios pat spalvos juostelė per viršugalvį labai ryškūs. Tamsi juostelė per akis taip pat gana ryški. Skersai sparno – dvi labai ryškios gelsvos juostelės. Papildomų plasnojamųjų plunksnų srityje matomos šviesios dėmelės (šios plunksnos yra su gelsvais ar baltais galais). Pusiaujas geltonas. Skrendantį paukštį apžiūrint iš užpakalio šviesiai gelsvas ar balsvas pusiaujas labai gerai išsiskiria tamsiame uodegos ir nugaros fone. Šiuo požymiu geriausiai skiriasi nuo panašių geltonbruvės pečialindos bei nykštukų.
Rudenį suaugę paukščiai yra ryškesnių spalvų. Jauni, bet jau išsišėrę paukščiai rudenį panašūs į suaugusius, bet šviesios juostelės sparnuose ryškesnės.
Maitinasi smulkiais bestuburiais – daugiausiai vabzdžiais. Daugelis elgesio elementų panašūs į nykštukų. Štai maitindamasi gali plazdenti vietoje, kaboti nugara ar net galva žemyn.
Žiemoti traukia į Pietų Kiniją, Indiją ir Indokiniją.

Balsas

Giesmė sudėtinga. Gieda daug. Pavojaus signalas panašus į frazę "tvit" ir beveik nesiskiria nuo kitų pečialindų.