Buveinė
Mišrūs lapuočių ar pušies su egle miškai su gausiu traku ir/ar pomiškiu, agrarinio kraštovaizdžio želdiniai, parkai. Mėgsta vietas su gausiu krūmų ardu bei eglių pomiškiu.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Paplitusi visur. Vienas iš dažniausių miško paukščių.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Panašaus dydžio kaip sodinė devynbalsė ar truputį už ją mažesnė. Iš apdaro gamtoje lengvai atskiriama nuo kitų rūšių devynbalsių. Turint patirtį nėra sudėtinga atskirti ir iš giesmės.
Apdare vyrauja pilka spalva. Suaugęs patinas skiriasi kontrastingai juodu viršugalviu. Patelės viršugalvis rusvai rudas, o kūno viršus šviesesnis nei patinėlio.
Jaunikliai apdaru panašūs į pateles, bet jų viršugalvis rudesnis ar geltonesnis. Apačia su blyškiai rudu ar rusvu atspalviu.
Rudenį išsišėrę dažniausiai įgauna suaugusiems būdingą apdarą ir jų gamtoje atskirti beveik neįmanoma. Vis dėlto dalis patinėlių turi rudai rusvą ar rudai juosvos spalvos viršugalvį.
Minta daugiausia vabzdžiais. Lesa ir smulkius vaisius bei uogas.
Balsas
Giesmė labai melodinga ir skambiausia iš visų devynbalsių. Vienas geriausių mūsų miškų giesmininkų. Panašiausia į sodinės devynbalsės, bet garsesnė, skambesnė, įvairesnė, sudaryta iš trumpesnių frazių ir daugiau tokių garsų, kuriuos tegalima išgauti fleita. Gieda daug. Aktyviausia ryte ir vakare, bet gieda ir dieną. Giedodamas patinėlis dažniausiai juda lajoje perskrisdamas iš vienos vietos į kitą. Kartais į giesmę įpina pamėgdžiojamus, bet iš dalies pakeistus kitų paukščių balsų fragmentus.
