Buveinė

Lapuočių ir mišrūs tankūs miškai, laukų giraitės, parkai, nuošalios gausiai apželdintos sodybų vietos. Mėgsta vietas su grupėmis išsidėsčiusiu traku, avietėmis ir tankius jaunuolynus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visuose miškuose, kur tik auga lapuočių grupės. Vienas dažnesnių lapuotynų ir mišrių miškų paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už naminį žvirblį ir didesnė už panašiausią pilkąją devynbalsę. Gamtoje retai ją tenka pamatyti, bet būnant miške tenka labai dažnai išgirsti. Iš giesmės atskiriama patikimai. Giesmė panašiausia į raibosios devynbalsės, bet jų buveinės gerokai skiriasi.
Apdare vyrauja kuklios spalvos. Viršus pilkas su rudu atspalviu. Apačia balsva su pilkai rusvais šonais. Iš arti matomos pilkos dėmės kaklo šonuose.
Nuo apdaru panašių pečialindų labiausiai skiriasi dydžiu ir stambesniu, storesniu snapu. Nuo nendrinukių ir žiogelių skiriasi dydžiu, vienspalviais (nedėmėtais) viršumi ir apačia bei lygiu uodegos galu.
Patino ir patelės apdaras panašus. Rudens apdaras mažai skiriasi nuo veisimosi apdaro. Šis gamtoje sunkiai pastebimas skirtumas – rudenį ryškesnis viso kūno žalsvai rudas atspalvis.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius.
Minta bestuburiais, daugiausiai vabzdžiais. Taip pat lesa uogas, vaisius.

Balsas

Giesmė sudėtingesnė nei pilkosios ir rudosios devynbalsių, bet ne tokia skambi ir melodinga kaip juodgalvės devynbalsės. Gieda patinėlis lajoje ir jį pamatyti ne visuomet pasiseka. Atskiri giesmės fragmentai ilgi – be pertraukų, sustojimo (tęsiasi iki 10 sekundžių). Šiais giesmės ypatumais taip pat skiriasi nuo juodgalvės ir raibosios devynbalsių. Aktyviausiai gieda ryte, o dieną – mažiau. Nerimo balsas panašus į kitų rūšių devynbalsių ("ček, ček, ček…").