Buveinė

Agrarinis kraštovaizdis su bent nedideliais krūmų ar medžių guotais. Pamiškės, plynos atželiančios kirtavietės, pakelių želdiniai, sodybos, sodai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Visur paplitęs ir vienas dažniausių pusiau atviro kraštovaizdžio paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip didžioji zylė ir truputį didesnė už pilkąją devynbalsę.
Apdare vyrauja pilka spalva. Sparnų viršus daugiau ar mažiau rudas. Gerklė balta. Uodega, palyginti su panašios pilkosios devynbalsės, ilga. Kojos gelsvai rudos (rusvos).
Nuo panašiausios pilkosios devynbalsės skiriasi dydžiu, gerokai rudais sparnais, ryškesniu baltu žiedeliu aplink akį, šviesesniu viršugalviu, rusvomis (iš toliau šviesiomis) kojomis ir ilgesne uodega. 
Patinas panašus į patelę, išskyrus tai, kad veisimosi apdaru jo kūno šonai esti šiek tiek rusvi, o kraštinės vairuojamosios plunksnos baltos (patelės – rusvos). Ryškus baltas žiedelis aplink akis. Patelės viršugalvis ne pilkas, kaip patino, o su rudu atspalviu. Rudens apdaru suaugę paukščiai rudesni nei veisimosi apdaru.
Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet visas jų apdaras yra su šviesiai rudu atspalviu. Ypač rudi yra sparnų plunksnų kraštai.
Ryškus sparnų plunksnų rudas atspalvis yra svarbiausias požymis skiriant rudąsias devynbalses nuo gerokai panašių pilkosios ir sodinės devynbalsių.
Minta daugiausiai vabzdžiais. Lesa nedidelius vaisius, uogas.

Balsas

Giesmė gana charakteringa, bet kartu kiek primena sodinės devynbalsės giesmę. Ji sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji tylesnė ir skubota. Antroji garsi. Iš toliau paprastai girdima tik antroji dalis. Patinėlis gieda tupėdamas kokioje nors aukštesnėje vietoje – krūmo, aukštos žolės viršūnėje. Giedodamas jis periodiškai pakyla tuoktuvių skrydžiui, kurio trajektorija primena kylančią ir besileidžiančią kreivę. Leidžiasi patinėlis sklęsdamas išskėsta uodega. Gieda beveik visą šviesųjį metą.