Buveinė

Veisimosi metu aptinkama šviesiuose lapuotinuose, pušynuose su gausiu lapuočių traku, gausiai apželdintose sodybose bei miestų skveruose, parkuose. Miškuose teikia pirmenybę seno, išretėjusio miško sklypams.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visame krašte, bet niekur nėra labai gausi.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnė už didžiąją zylę ir kartu truputį didesnė už pečialindas.
Viršus pilkai žalias. Apačia šviesiai geltona. "Antakiai" ir žiedelis apie akį geltonos spalvos. Galvos šonai tarp nuo snapo pamato prasidedančio "antakių", akies ir gerklės gelsvi. Veisimosi metu viršugalvio plunksnos esti kiek pašiauštos, todėl galva atrodo didesnė, nei yra iš tiesų. Kai kurių paukščių apdare geltonos spalvos kūno apačioje esti daug mažiau, o vyrauja balsva ar gelsva spalvos.
Panašiausia į pečialindas, ypač į ankstyvąją ir žaliąją. Gamtoje nuo jų geriausiai skiriasi giesme ir tuo, kad neturi per akį einančios tamsios juostelės, būdingos šioms pečialindoms. Tošinukė nuo pečialindų skiriasi ir vertikalesne tupėjimo poza, ypač giedant. 
Patinas išvaizda nesiskiria nuo patelės. Suaugusių apdaro sezoniniai skirtumai mūsų krašte nepastebimi, nes paukščiai išskrenda dar neišsišėrę. 
Jauniklių viršus pilkesnis, o apačia mažiau gelsva.
Minta daugiausiai vabzdžiais. Nuo lapų renka drugių vikšrus, ore gaudo skraidančius vabzdžius. Vasaros pabaigoje lesa smulkias uogas.

Balsas

Giesmė labai sudėtinga, garsi, pilna kitų pamėgdžiojamų paukščių giesmės frazių. Atskiriama pagal tik tošinukei būdingas keletą kartų kartojamas frazes "tey tey tey". Jos giedojimo tempas palyginti lėtesnis ir esti daug karkiamųjų frazių. Atskiras frazes tošinukė kartoja dažniau nei karklinė nendrinukė. Paukštis gieda dažniausiai tupėdamas aukštokai lapuočių medžių lajose (bet ne žemuose krūmuose ar aukštose žolėse, kaip karklinė nendrinukė).