Buveinė

Tankūs ir didelį plotą užimantys nendrynai. Pirmenybę teikia tam tikrame vandens gylyje augantiems nendrynams.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse aptinkama visur. Kadangi buveinei kelia gana aukštus reikalavimus, tai kai kuriuose vandens telkiniuose yra dažnas paukštis, o kitur – retas ar iš viso neaptinkamas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už didžiąją zylę. Panaši išvaizda ir dydžiu į karklinę, sodinę bei indinę nendrinukes. Labiausiai gamtoje skiriasi giesme, o nuo pirmųjų dviejų – ir buveine.
Viršus žalsvai rudas. Išsiskiria rusviau rudas antuodegis ir pusiaujas. Apačia balsva su gelsvai rusvu atspalviu. "Antakiai" trumpi ir jungia tik snapo pamatą su akimi. Paukščiui tupint matomos plasnojamosios plunksnos beveik vienspalvės (kraštai labai nedaug šviesesni).
Nuo sodinės ir karklinės nendrinukių skiriasi veisimosi buveine. Ryškiai rudas su rusvu atspalviu antuodegis yra svarbus apdaro požymis mažąją krakšlę skiriant nuo minėtų rūšių gamtoje.
Nuo indinės nendrinukės skiriasi labai neryškiais ir trumpais "antakiais" bei vienspalviu viršumi (indinės nendrinukės viršugalvio šonai yra pastebimai tamsesni už nugarą).
Patino ir patelės apdaras nesiskiria. Sezoninių apdaro skirtumų beveik nėra. Jauni individai  rudesni, bet nuo suaugusių gamtoje sunku ar neįmanoma atskirti.  
Minta smulkiais bestuburiais.

Balsas

Giesmė sudėtinga, bet bene tyliausia iš visų Acrocephalus genties pas mus aptinkamų rūšių. Skamba "trett trett trett tirri tirri triu triu ti tre tre vi-viu-vu tre tre triu triu tirri tirri…". Būtina atkreipti dėmesį, kad kaip ir daugelis kitų šios genties rūšių, giedodama frazes kartoja po 2–3 kartus. Labiausiai primena karklinės ir ežerinės nendrinukių giesmes, bet beveik nėra garsių karkiamųjų frazių ir ją, turint patyrimą, atskirti nesunku. Daugiausiai gieda dieną, ypač švintant. Paukštis giedodamas beveik visada tupi pasislėpęs nendryne.