Buveinė

Įvairūs krūmynai, lapuočių jaunuolynai, krūmėtos pievos, upių slėniai bei gausiai krūmais apželdintos sodybos, parkai. Buveinė labiausiai panaši į karklinės nendrinukės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Nepakankamai ištirtas. Turimais duomenimis, dažnesnė Rytų Lietuvoje. Santykinai nauja rūšis mūsų krašte – pirmąsyk aptikta 1976 m.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip karklinė nendrinukė ir mažoji krakšlė. Taip pat labai panaši į šias rūšis apdaru. Nuo jų ir indinės nendrinukės labiausiai gamtoje skiriasi giesme. Kitus požymius įžiūrėti per atstumą sunku (bet kai kuriais atvejais įmanoma), nes tai labai judrūs paukščiai ir daugiausiai laikosi augalų tankumyne. Be to, sodinės nendrinukės buveinė skiriasi nuo mažosios krakšlės bei palšosios nendrinukės buveinių.
Nuo karklinės nendrinukės atskiriama iš truputį pilkesnio apdaro ir ryškesnio, ilgesnio, už akių nueinančių antakių. Nuo mažosios krakšlės skiriasi tais pačiais požymiais ir žalsvai baltais šonais (mažosios krakšlės jie su gelsvai rusvu atspalviu). Nuo indinės nendrinukės galima skirti iš trumpesnių antakių, žalsvesnio viršaus ir ypač antuodegio.
Patinas gamtoje neatskiriamas nuo patelės. Sezoniniai apdaro skirtumai nedideli, bet išsišėrę pirmamečiai paukščiai rudesni (ypač antuodegyje ir pusiaujuje).
Jaunikliai nuo suaugusių gamtoje patikimai nesiskiria.
Minta daugiausiai vabzdžiais, tačiau sulesa ir voragyvių, moliuskų. Maitinasi krūmų ir medžių tankmėje, rečiau maistą renka nuo žemės ar vabzdžius gaudo ore.

Balsas

Giesmė melodinga ir sudėtinga. Panašiausia į karklinės nendrinukės, bet lėtesnė ir grubesnė. Iš dalies pamėgdžioja kitus paukščius. Daugiausiai gieda vakare ir ryte, bet veisimosi sezono pradžioje taip pat ir naktį bei dieną. Retai matomas tuoktuvių skraidymas sinusoidės tipo trajektorija.