Buvienė

Įvairūs dideli nendrynai. Labai svarbu, kad nendryne būtų tankus apatinių žolių ardas iš paparčių, viksvų, o viršutiniame arde – pernykščių nendrių stiebų, švendrų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte. Tinkamose buveinėse dažnas. Lietuvoje išplito plečiantis arealui į Šiaurės Rytus mažiau nei prieš šimtą metų.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnis už didžiąją zylę ir panašaus dydžio kaip margasis žiogelis. Gamtoje atpažįstamas iš būdingos giesmės.
Apdare vyrauja pilkai ruda spalva. Viršus rusvai rudas. Šonai, krūtinė ir pauodegys rusvai pilki. Gerklė ir pilvas – balsvi.
Nuo upinio žiogelio skiriasi vienspalve krūtine, rudesniu viršumi bei kūno šonais ir vienspalviu pauodegiu. 
Nuo margojo žiogelio patikimiausiai skiriasi vienspalviu kūno viršumi ir vienspalviu pauodegiu. 
Nuo mažosios krakšlės skiriasi rusvai rudomis labai ilgomis pauodegio plunksnomis, lenktesniais sparno kraštais (krakšlei tupint sparno kraštas palei didžiąsias plasnojamąsias plunksnas yra pastebimai tiesesnis nei žiogelių), vienodesniu rusvai rudu viršumi (krakšlės antuodegis rudesnis nei nugara).
Giedodamas dažniausiai tupi nendrių viršūnėse ar ant stiebų arti viršūnės.
Minta įvairiais bestuburiais, ypač vabzdžiais ir voragyviais.

Balsas

Giesmė panaši į žiogo ir į margojo žiogelio. Girdima dažniau naktį, bet kur jų daug, beveik visuomet vienas kitas gieda ir dieną. Gieda tyliau nei margasis žiogelis. Monotoniškas žiogą primenantis čirpimas "sirrrrr…" pradedamas savotiška įžanga "pt…pt pt pt-ptptptsirrrrrrrr…". Margasis žiogelis pradėdamas giedoti tokios įžangos nedaro.