Buveinė

Drėgni aukšti krūmynai, lapuotynų pamiškės su tankiu traku (ypač ievomis, karklais), lapuočių jaunuolynai. Pirmenybę teikia vietoms palei vandens telkinius ir apaugusioms tankia augalija (pvz., apyniais).

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse veisimosi metu paplitęs visame krašte. Negausus.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didžiausias iš šalyje aptinkamų žiogelių. Didžiosios zylės dydžio. Kūnas kaip ir kitų žiogelių – pailgas, uodega su apvaliu galu. Apdaras tamsesnis nei kitų žiogelių. Gamtoje dažniausiai atpažįstamas iš būdingos giesmės.
Viršus vienodai tamsiai pilkai rudas su vos pastebimu žalsvu atspalviu. Apačia panašių spalvų, bet gerokai šviesesnė, o pilvas net balsvas. Krūtinės viršutinė dalis ir pagurklis su pailgomis tamsiomis nelabai ryškiomis dėmelėmis. Pauodegio dengiamosios plunksnos su plačiais šviesiais galais, todėl pauodegys atrodo baltai taisyklingai dėmėtas. Abiejų lyčių apdaras gamtoje nesiskiria. Amžiaus skirtumas nustatomas tik paukščius laikant rankose.
Minta daugiausiai vabzdžiais (dvisparniais, vabalais ir kt.) ir kitais bestuburiais.

Balsas

Giesmė charakteringa, nesunkiai atskiriama nuo kitų rūšių žiogelių. Tai monotoniškas garsas, primenantis kokio nors mechanizmo (panašiausias į siuvamosios mašinos) sukeliamą triukšmą. Taip pat primena ir žiogo čirškimą – "zer-zer-zer…" ar "dze-dze-dze…". Tęsiamas labai ilgai. Giedantis paukštis daro tik trumpas pauzes. Girdimas nuo prietemos iki vėlyvo ryto. Dieną gieda rečiau.