Buveinė

Įvairiausios vietos, išskyrus tankų mišką. Dažniausiai aptinkama gyvenvietėse, pavienėse sodybose. Mėgsta vandens kaimynystę.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai naminio žvirblio dydžio ir didžiausia iš visų šalyje aptinkamų kielių. Apdare vyrauja balta, juoda ir pilka spalvos. Suaugusius paukščius pažinti lengva, nes nėra kitų į juos panašių. Patinas nuo patelės skiriasi juodu pakaušiu ir sprandu. Taip pat daugumos patelių tik gerklė ir pagurklis juodi ar juosvi, o tuo tarpu patinų kontrastingai juodas "kaklaraištis" ilgesnis ir dengia net krūtinės viršutinę dalį. Rečiau patelių "kaklaraištis" toks pat kaip patinų.

Jaunikliai turi pilkai rudą atspalvį ir pilkšvą (iš toliau atrodantį murzinai) pilvą. Krūtinės dėmė pilka (ne juoda). Nuo panašių geltonųjų ir geltongalvių kielių jauniklių skiriasi tuo, kad yra ne tokie rudi ir neturi šviesaus antakio tarp akies ir snapo. Rudenį išsišėrę jau įgauna suaugusiems būdingą apdarą su pusmėnulio formos juoda dėme krūtinės viršutinėje dalyje.

Rudens-žiemos apdaru "kaklaraiščio" vietoje telieka juoda pusmėnulio formos dėmė krūtinės viršutinėje dalyje, o smakras, pagurklis ir gerklė tampa balti. Viršugalvis tampa daugiau ar mažiau pilkas.

Gerai pažįstama, nes didelė jų dalis peri žmonių gyvenamosiose vietose – dažniausiai pastatų užnarviuose, pastogėse, akmenų krosnyse, sandėliuojamoje medienoje ir kitose statybinėse medžiagose. Maitintis mėgsta vietose, kur žema žolė, ant statinių, pastatų stogų, asfalto. Gaudo ant žemės esančius ir ore skrendančius vabzdžius. Būdingas elgesys – nuolat kilnoti uodegą. Lietuvoje aptinkami paukščiai priskiriami M. a. alba porūšiui.

Balsas

Bendravimo balsas – frazės "civlit", "cirli", "citi" ir pan. Gieda retai – dažniausiai veisimosi sezono pradžioje. Giesmė – tai tų pačių bendravimo greitai tariamų frazių rinkinys.