Buveinė

Ekstensyviai naudojamos ganyklos, natūralios ir pusiau natūralios pievos, pusiau atviros pelkės. Retai – dirbami laukai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitusi visur, bet pastaraisiais dešimtmečiais gausa smarkiai sumažėjo.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už baltąją kielę. Nuo seno plačiai kaimo žmonių žinomas ganyklų ir pievų paukštis. Net ir sinonimas labai vykęs – bandkielė. 
Kūno apačia geltona. Nugara žalsvai gelsva. Kojos juodos. Šie požymiai labai svarbūs atpažįstant geltonąją kielę. Patinas labai panašus į patelę, bet apdaras truputį ryškesnis. 
Jaunikliai nuo baltųjų kielių jauniklių skiriasi pilkais ir neryškiai rudais tonais bei ryškiu balsvu "antakiu". Nuo kalninių kielių jauniklių skiriasi tuo, kad neturi skrendant matomos baltos juostelės sparnuose. Nuo geltongalvės kielės jauniklių skiriasi tamsia kakta ir tuo, kad neturi šviesios siauros žiedelio formos juostelės aplink ausies dengiamąsias plunksnas, bei bendru viršaus žalsvu atspalviu. Vasaros pabaigoje jaunikliai įgauna suaugusių patelių rudens (žiemos) apdarą.
Šalyje vyrauja M. f. flava porūšis, kuris jau ir buvo aprašytas. Šiam porūšiui priklausantys patinėliai turi pilką galvą, vidutinio ryškumo baltą "antakį". Retai aptinkami paukščiai, priskiriami M. f. thunbergi porūšiui. Šiam porūšiui priklauso paukščiai, kurių veisimosi apdaras tamsesnis. Skirtingai nei flava porūšio paukščiai, jie balto "antakio" neturi. Taip pat šalyje matytas M. f. feldegg paukštis. Patino viršugalvis ir sprandas tamsūs – beveik juodi, o patelės kiek šviesesnės. Šviesaus "antakio" neturi. Pasitaiko hibridų tarp skirtingų porūšių individų. Nakvoja nendrynuose.

Balsas

Panašus į kitų rūšių kielių, bet švelnesnis. Vienas jų – šaukinys "psiit". Įvairius šios frazės variantus galima išgirsti paukščiui skrendant, maitinantis bei nerimaujant. Giesmę sudaro frazės "cliv, civ, civ…". Frazės tariamos neskubant, su ilgomis tylos pauzėmis.