Buveinė
Veisiasi įvairaus dydžio retuose, šviesiuose miškuose. Pirmenybę teikia sausiems spygliuočių medynams, sklypams palei nedideles aikštes, elektros trasas, pamiškes.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Paplitęs visur. Vienas dažnesnių mūsų miškų paukščių.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Mažesnis už naminį žvirblį, truputį didesnis už panašų pievinį kalviuką bei panašaus dydžio kaip dirvoninis kalviukas.
Viršus pilkai rusvas su žalsvu atspalviu ir išilginėmis juosvomis juostelėmis ant nugaros ir galvos. Pilvas baltas. Krūtinė ir kūno šonai gelsvai rusvi su išilginiais juosvais dryželiais ir taškeliais. Smakras baltas. Kraštinės vairuojamosios plunksnos baltos. Patinas dydžiu ir apdaru nesiskiria nuo patelės. Rudens apdaras su gelsvai rusvu atspalviu.
Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius, bet jų viršus dėmėtesnis.
Nuo panašaus pievinio kalviuko labiausiai skiriasi veisimosi buveine ir giesme bei kai kuriais apdaro elementais: gelsviau rusva spalva krūtinėje, kūno šonuose ir skruoste. Ši gelsvai rusva spalva miškinio kalviuko apdare sudaro aiškų kontrastą su baltu pilvu (to negalima įžiūrėti pievinio kalviuko apdare). Be to, miškinis kalviukas nuo pievinio skiriasi mažiau kontrastingu dėmėtumu viršutinėje pusėje.
Dažniausiai pastebimas labai charakteringų tuoktuvinių skrydžių metu, kai aukštai atviroje vietoje (dažniausiai medžio viršūnėje) tupintis paukštis pakyla į viršų giedodamas tuoktuvių giesmelę. Minta vabzdžiais. Dažniausiai maitinasi ant žemės, o pabaidytas nutupia į medį.
Balsas
Patino giesmė gana sudėtinga. Ji pradedama fraze "sip-sip-sip…" arba "tir-tir-tir…", kai tuoktuvių skrydžio metu paukštis pradeda skristi kylančia trajektorija. Po šių frazių giedama sudėtingoji giesmelės dalis. Visas tuoktuvių giesmės ir ypatingo skrydžio ritualas baigiamas fraze "cia-cia-ciia-ciiia", ir tuo metu pusiau išskėstais sparnais ir gerokai pakelta uodega paukštis nusklendžia į naują vietą. Kai kada tuoktuvių giesmė giedama tupint medyje. Bendravimo balsas skrendant – frazė "tsii", "psiit".
