Buveinė

Nederlingi laukai, atviros kopos, taip pat žmogaus veiklos pažeistos – su suardyta žoline danga vietos, smėlio ir žvyro karjerai, dykvietės, atviri kariniai poligonai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Dažniau aptinkamas Kuršių nerijoje ir Baltijos pajūryje, pietrytinėje šalies dalyje. Kitur aptinkamos nedidelės izoliuotos populiacijos. Retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Miškinio kalviuko dydžio. Minta vabzdžiais.
Viršus smėlio spalvos su neryškiu išilginiu raštu. Užpakalinio piršto nagas gana trumpas (ne ilgesnis už pirštą) ir nedaug išlenktas. Vaikščiodamas ant žemės ir kartkartėmis stebėdamas aplinką ištempia kūną beveik vertikaliai. Patino ir patelės apdaras nesiskiria. Sezoniniai apdaro skirtumai labai nedideli.
Nuo kitų kalviukų skiriasi labai šviesiu smėlio spalvos apdaru, vienspalve nedėmėta apačia (išskyrus nedaug dėmių krūtinės šonuose), ryškiu baltu "antakiu". Nuo apdaru panašiausio stepinio kalviuko (Antrus novaseelandiae) skiriasi mažesniu dydžiu. 
Jaunikliai paukščiai dėmėtesni ir dažniau galėtų būti supainiojami su kitais kalviukais. Tačiau traukimo metu jie jau būna įgavę į suaugusių panašų apdarą.

Balsas

Patinas tuoktuvių giesmelę gieda tuoktuvių skrydžio metu. Tuomet jis giedodamas pakyla į orą ir vėliau lėkšta trajektorija nusileidžia sklęsdamas. Kartais gieda ir tupėdamas ant žemės. Giesmė nesudėtinga. Jos metu lėtai kartoja frazę "cirliu, cirliu…" ir įpina kitus sunkiai aprašomus balsus.