Rečiau nedideli, dažniau vidutinio dydžio ar dideli naktiniai plėšrūs paukščiai. (50-4500g). 

Palėdinių paukščių snapas trumpas, tačiau stiprus, su smailiu kabliuku gale. Antsnapio pamatinėje dalyje yra vaškinė. Galva labai judri, ją gali pasukti net iki 270°. Visi keturi pirštai gerai išsivystę, ketvirtasis judrus, gali atsisukti atgal. Nagai riesti, ašrūs. Didelės akys veido priekinėje dalyje ir binokuliarinio regėjimo zona iki 60-70°. Klausa jautri, dažnai kaukolės klausos sritys išsivysčiusios nevienodai, asimetriškos. Gurklio neturi. Plunksnos lengvos minkštos. Galva didelė, jos priekinėje dalyje iš plunksnų susidaro skruostų diskas. Pastaibis ir pirštai dažniausiai apaugę plunksnomis. Kartais ant galvos būna du kuokštai plunksnų - ,,auselės". Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 10, vairuojamųjų 12. Plunksnų apdaras neryškių spalvų. Skirtingų lyčių bei amžiaus paukščių spalva mažai skiriasi. Patelės didesnės už patinus. 

Aktyvūs naktį ir sutemose. Skraido tyliai ir vikriai. Gyvena miškuose, kartais atviruose plotuose. Sėslūs ar klajokliai, rečiau traukiantys paukščiai. 

Monogamai. Poros dažnai ilgą laiką būna pastovios. Lizdų paprastai nekrauna, o naudojasi kitų paukščių apleistais būstais. Lizdai būna uoksuose, ant medžių šakų ar žemės, palėpėse. Deda 3-8 kiaušinius, tačiau dėties dydis priklauso nuo maisto kiekio. Kiaušiniai balti. Peri patelė 25-35 dienas, patinas ją maitina. Jaunikliai paukščiukiniai, išsirita akli, apaugę pūkais. Lizde auga 3-6 savaites. Suaugusieji šeriasi vieną kartą. Minta peliniais graužikais, kartais vabzdžiais, rečiau paukščiais. Medžiodami grobį, orientuojasi klausa ir iš dalies regėjimu. Nesuvirškintas maisto dalis (kaulus, plaukus) atryja. Paplitę visame pasaulyje išskyrus Antarktį.

Būryje 2 šeimos, 144 rūšys. Lietuvojs 12 rūšių.