Buveinė

Peri miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Retas. Aptinkamas labiau pietrytinėje šalies dalyje. Anksčiau buvo spėjama, kad nedaug porų peri, bet lizdų jau keli dešimtmečiai nerandama. Dabar, miško ūkiui tapus intensyvesniam nei prieš dešimt metų, lieka vis mažiau vilčių rasti gyvatėdį perintį.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pastebimai didesnis už paprastąjį suopį. Galva didelė, kiek primena pelėdos. Kūno viršus ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apačia labai šviesi – beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis, tik gerklė ir pagurklis tamsūs. 
Skrendančio sparnai atrodo ilgi. Uodega kiek trumpesnė nei sparnų plotis. Jos galas kiek platesnis nei pamatas. Būdinga, kad sklendžiant sparnus laiko nevisai ištiestus (esti kiek sulenkti per plaštakos ir dilbio sąnarį). Nors sparnų priekinė linija nėra tiesi, dėl kiek ilgesnių dilbio ir plaštakos sąnario srities plasnojamųjų plunksnų sparnų užpakalinė linija yra beveik tiesi. Daugiausiai sklando sparnus laikydamas horizontaliai. Panašiai kaip suopiai, plasnodamas negiliais sparnų mostais gali laikytis ore vienoje vietoje. 
Svarbiausias skrendančio paukščio skiriamasis požymis – labai šviesi apačia ir tamsūs (tamsiai pilki) galva, pagurklis ir gerklė. Pilvas, krūtinė ir sparnai išmarginti nedidelėmis tamsiomis dėmelėmis. Skersai šviesios uodegos vienodais atstumais išsidėsčiusios trys (kai kada keturios) tamsios juostelės. Nuo gerokai panašaus žuvininko ir šviesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsių dėmių ties dilbio ir plaštakos sąnariu. Taip pat skiriasi ir uodegos raštu. Ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai šiek tiek tamsesni už pamatus, tačiau skirtingai nei paprastųjų suopių ir žuvininkų, sparnų galai nėra juodi.
Jaunikliai mažai skiriasi nuo suaugusių.

Balsas

Veisimosi metu girdimas neretai. Viena iš frazių primena volungės "ju-ek".