Buveinė

Peri prie didelių vandens telkinių ir ežeringose vietovėse. Žiemoja prie didelių neužšąlančių vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visoje šalyje, bet veisimosi metu dažnesnis palei Kuršių marias ir didžiuosius vandens telkinius bei prie žuvininkystės tvenkinių. Žiemojimo metu telkiasi į grupes. Daugiausiai žiemojančių paukščių esti prie Kuršių marių ir Drūkšių ežero.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didžiausias iš visų šalyje aptinkamų perinčių plėšriųjų (vanaginių) paukščių (sparnų tarpugalis siekia iki 240 cm). 
Skrendančio sparnai ilgi ir platūs. Jų galuose ypač aiškiai matomos pavienės plunksnos (apskritai ereliams būdingas požymis). Uodega santykinai trumpa, plati, kylio formos. Kaklas, palyginti su kitų artimo dydžio erelių kaklais, ilgas. Snapas labai masyvus ir aukštas. Sparnų mostai galingi, reti. Iš toli galima pastebėti, kad aukštyn žemyn aktyviai lankstosi ir sparno plaštakos dalis. Plasnojimą reguliariai pertraukia sklendimas (plg. su kilniuoju ereliu). Gali ilgą laiką aukštai sklandyti.
Suaugęs paukštis pilkai rudas. Dalis krūtinės, kaklas ir ypač galva daug šviesesni. Šios apdaro dalies spalva priklauso nuo amžiaus (senų individų galva gali būti net gelsvai balta). Dalis nugaros ir sparnų viršaus dengiamųjų plunksnų šviesiai pilkos – šviesesnės nei plasnojamosios. Uodega balta. Snapas gelsvas.
Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Jų snapas, krūtinė, kaklas ir uodega tamsūs. Skrendančių sparnai ties pamatu esti siauresni nei viduryje, todėl uodega atrodo ilgesnė nei suaugusių. Suaugusių išvaizdą pamažu įgauna po 3–5 metų.
Minta nugaišusiais, žuvusiais gyvūnais, ypač žuvimis. Žiemojant didelę maisto dalį sudaro vandens paukščiai. Gaudo daugiausiai paliegusius.

Balsas

Girdimas beveik tik veisimosi metu. Vienas iš tuoktuvių balsų yra ilgos kleketavimo trelės, gerokai primenančios juodosios meletos tuoktuvių balsą. Nerimo ar pavojaus metu šaukia trumpai kartojamas frazes "klik, klik".