Buveinė

Veisiasi miškingose vietovėse prie vandens telkinių. Migruojantis aptinkamas prie įvairių vandenų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visoje šalyje, bet negausus. Rytų Lietuvoje ir palei Nemuną bei Nerį dažnesnis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip paprastasis suopis, tik ilgesniais sparnais. Pilkai rudos spalvos. Galva šviesesnė – palša. Svarbiausias skiriamasis požymis, leidžiantis šią rūšį atskirti skrendančią – ilga, į galą kiek platėjanti ir šiek tiek kirpta uodega (šis uodegos kirptė mažai pastebimas, kai uodega būna išskėsta), kurios viršus pilkai rudas.
Panašus į rudąjį peslį. Skiriasi tamsesnėmis spalvomis. Skrendančio paukščio viršus neturi rudajam pesliui būdingos rusvos spalvos (ypač uodega ir iš dalies nugara bei sparnų dengiamosios plunksnos). Apačia tamsiai ruda, o didžioji plasnojamųjų plunksnų dalis plaštakos srityje pastebimai šviesesnė ir išsiskiria kaip stambios pilkos dėmės tamsių sparnų ir juodų jų galų fone. Sparnų galuose matomos pavienės plasnojamosios plunksnos. 
Nendrinės lingės patelė taip pat gerokai panaši į juodąjį peslį. Skirtingai nei nendrinė lingė, pastarasis skrisdamas dažnai laiko gerokai sulenktus sparnus, o jų galuose pavienės plunksnos išsiskiria geriau. Nendrinės lingės neturi pilkos dėmės plaštakos srityje sparnų apačioje arba ji maža ir mažiau ryški.
Patinas išvaizda nesiskiria nuo patelės. Skrendantys jaunikliai atskiriami iš viršutinės pusės sparnų dengiamųjų plunksnų šviesių galų ir šviesesnės apatinės pusės (ypač krūtinės ir pilvo).

Balsas

Girdimas retai. Viena frazė ilga – kiek primena kumeliuko žvengimą. Kai kurios frazės primena paprastojo suopio balsą.