Buveinė
Didelių upių deltos, seklūs žuvingi žemumų ežerai.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Veisimosi arealas yra į pietus nuo Lietuvos. Šalyje matytas ne kasmet, daugiausiai vasaros antroje pusėje įvairiose vietose.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Tai stambiausias mūsų krašte aptinkamas vandens paukštis. Šiek tiek didesnis už gulbę nebylę. Apdaras baltas su neryškiu oranžiniu atspalviu.
Suaugusius paukščius nuo kitų rūšių pelikanų lengviausia atskirti iš geltonos spalvos (rečiau su oranžiniu atspalviu) plikos odos posnapio (vadinamojo maišo). Tuo tarpu panašus garbanotasis pelikanas (P. crispus) turi rausvą odos maišą posnapyje.
Veisimosi apdaru kūnas turigelsvai rusvą, rožinį atspalvį, kuris matomas tik iš arti. Posnapio plikos odos spalva tampa ryškiai geltona, o kojos rusvesnės.
Jauniklių viršaus apdare vyrauja tamsiai pilki tonai. Kojos tamsesnės nei suaugusių – pilkai rožinės.
Skrendantis sparnų ir kūno spalvomis panašus į baltąjį gandrą. Nuo jo skiriasi dydžiu, trumpesniu kaklu (skrisdamas jį laiko sulenkęs – pritraukęs prie krūtinės) ir trumpomis kojomis. Panašaus garbanotojo pelikano sparnų apačia neturi kontrastingos juodos spalvos.Kaip ir vanaginiai paukščiai, ore gali neplasnodamas ilgai sklandyti termikuose.
Kur jų gausu – laikosi būriais. Minta žuvimis – jas būrys paukščių triukšmingai mušdami sparnais į vandenį vaiko ir gaudo seklumose. Kai kada maitinasi kolektyviai su kormoranais. Peri salose ir nendrynuose. Sudaro kolonijas.
Balsas
Kolonijoje triukšmingas. Balsai primena karkimą, kranksėjimą. Už kolonijos ribų ir ne veisimosi laikotarpiu tylus.