Buveinė
Veisiasi arti žuvingų vandens telkinių. Vėliau laikosi įvairiuose, ypač žuvinguose, vandenyse.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Didžiuosiuose vidaus vandens telkiniuose ir Baltijos jūros priekrantėje pastaraisiais metais įprastas. Žiemojantis nereguliariai ir negausiai aptinkamas Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Dydžiu nedaug nusileidžia laukinėms žąsims. Juodas balta gerkle, skruostais ir dėmėmis ant šlaunų. Veisimosi apdaru sprandas, skruostai taip pat esti beveik balti. Suaugusių paukščių juoda spalva turi žalsvą metališką blizgesį. Snapas ilgokas, siauras, šiek tiek lenktu galu.
Manoma, kad Lietuvoje, kaip ir aplinkiniuose kraštuose, aptinkami P. c. carbo ir P. c. sinensis porūšiai. Pastarajam porūšiui priklausantys paukščiai veisimosi apdare turi daugiau baltos spalvos galvos ir kaklo srityse, o jų plunksnos turi žalsvą metaliuką blizgesį.
Jaunikliai esti dažniausiai pilkai rudos spalvos, nors jų apdaras gerokai varijuoja.
Lietuvoje lizdus suka medžiuose.
Labai gerai plaukioja ir nardo (minta daugiausiai žuvimis). Dažniausiai kaklą laiko beveik vertikaliai, o galvą kiek pakeltą (snapo galas yra pastebimai aukščiau nei jo pamatas). Didžioji kūno dalis panirusi po vandeniu. Plunksnos vandenyje permirksta, todėl netrikdomi paukščiai išlipa ant kranto, akmenų, medžių, kuolų ir kitokių panašių daiktų jų džiovinti. Paukščiai daug laiko praleidžia tupėdami – ilsėdamiesi, virškindami maistą. Tuomet kūną laiko beveik vertikaliai (apie 75° kampu). Iš vandens kyla sunkiai.
Skrenda greitai, plasnoja tankiai. Skrendanti paukščių grupė dažnai išsirikiuoja linija. Apskritai skrendantis gali būti supainiotas su žąsimis. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kormoranų sparnų mostai vis dėlto ne tokie gilūs, jų uodega ilgesnė, kaklas kreivas.
Peri kolonijose.
Balsas
Kolonijoje labai triukšmingas. Balsai girdimi ir masinėse poilsio vietose. Tuoktuvių balsas – gerklingas kranksėjimas, karkimas. Už kolonijos ribų ir ne veisimosi laikotarpiu labai tylus.
