Buveinė

Veisiasi įvairiuose augalija gausiai užaugusiuose vidaus vandens telkiniuose. Pirmenybę teikia sekliems nedidelio ploto telkiniams. Retai žiemoja įvairiuose neužšalusiuose telkiniuose. 

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse įprastas visame krašte.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausias iš visų Europoje aptinkamų kragų. Suaugęs paukštis veisimosi apdaru iš toli sudaro tamsaus ar net juodo paukščio trumpu kaklu įspūdį, tik nesunkiai pastebima šviesi gelsva dėmelė ties snapo pamatu. Tamsiai kaštoninės spalvos dėmė smakro, gerklės, skruosto ir pagurklio srityje bei kaklo šonuose taip pat neleidžia šio paukščio supainioti su kitais nedideliais kragais. Kūnas trumpas ir santykinai didelė jo dalis esti virš vandens. Plunksnos kūno gale dažnai esti papurusios, ypač tai pastebima žiemos apdare. 
Daugiausia laiko praleidžia tarp tankios virš vandenės augalijos, todėl laikomas gerokai retesniu, nei yra iš tiesų. Lengviausiai jį esant galima spręsti iš labai charakteringo tuoktuvių balso, kuris beveik nesupainiojamas su jokio kito paukščio balsu. Ten, kur šie paukščiai netrikdomi, dažnai išplaukia ir į atvirą vandenį, kur gali būti detaliau apžiūrimi. Maitindamiesi nuolat nardo.
Neskraidantys jaunikliai, kaip ir kitų kragų, esti išmarginti išilginėmis tamsiomis ir gelsvai pilkomis juostelėmis.
Rudens-žiemos apdaru esti šviesesnis su gelsvai rudais kūno šonais, beveik juoda nugara, sprandu, pakaušiu ir viršugalviu bei balta gerkle. Pasturgalis ir dėmelė ties snapo pamatu balsvos spalvos. Nuo kiek panašių juodakaklio ir raguotojo kragų skiriasi dydžiu ir yra už juos tamsesnis. Snapas trumpesnis ir tiesus (juodakaklio – su kiek riestu galu). Skrendančio sparnų viršus beveik vienspalvis, o tuo tarpu kiti kragai turi šviesias juosteles išilgai sparno.

Balsas

Tuoktuvių balsas – tankiai kartojama gana garsi trelė "pi-pi-pi-pi-pi". Šis balsas panašus į vidutinės kuolingos balsą, su kuriuo gali būti painiojamas aukštapelkėse.