Buveinė

Veisimosi buveinė – atviros ir pusiau atviros vandeningos žemapelkės, vandens telkinių pakraščiai, krūmėtos šlapios pievos. Mėgsta, kad lizdinėje teritorijoje būtų bent nedidelis ir bent laikinas vandens telkinys. Traukimo metu aptinkama įvairiose atviro kraštovaizdžio vietose, taip pat ir laukuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitusi visur. Dažna ar įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Naminio žvirblio dydžio ar kiek mažesnė. Gamtoje atpažįstama iš išvaizdos ir charakteringos giesmės.
Suaugęs patinas veisimosi apdaru atskiriamas iš tamsiai juodos galvos, gerklės ir pagurklio ir baltos "apykaklės" bei "ūsų".
Patelė panaši į patiną, bet neturi kontrastingos juodos spalvos galvos apdangale bei krūtinėje ir baltos "apykaklės". Jos "antakiai" blyškūs. Krūtinę juosia tamsi nekontrastinga juostelė, nuo kurios link pilvo ir kūno šonų nutįsusios pailgų tamsių dėmelių virtinės.
Rudens apdaru patinas tampa panašus į patelę, nes išnyksta kontrastinga juoda spalva galvos srityje.
Jaunikliai iki šėrimosi panašūs į pateles, bet gelsviau rudi ir dėmėtesne apačia. Išsišėrę gamtoje nebeatskiriami nuo suaugusių.
Minta daugiausiai augaliniu maistu, ypač įvairiomis sėklomis. Vasarą lesa bestuburius, tarp kurių vyrauja vabzdžiai.

Balsas

Primena "ziv, ziv, ziv, zriu", "tir, tir, tir, tiri-tiri" ir pan. Patinėlis gieda tupėdamas atviroje vienoje iš aukštesnių lizdinės teritorijos vietų. Bendravimo balsas – "tsju".