Buveinė

Veisimosi buveinė – arktinė ir Ledinuotojo vandenyno salų bei Eurazijos šiauriausių kalnų tundra. Traukimo ir žiemojimo metu gyvena išimtinai atvirame kraštovaizdyje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Traukimo metu ir žiemą aptinkama visame krašte, tačiau niekur nėra dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį didesnė už naminį žvirblį. Gamtoje lengvai atpažįstama iš specifinio apdaro. Panašių kitų rūšių paukščių šalyje nėra.
Patikimiausi atpažinimo kriterijai – dydis ir apdaro vyraujanti balta spalva. Tuoktuvių apdaru suaugęs patinas labai kontrastingų spalvų: vyrauja balta spalva, o tuo tarpu kai kurios kūno dalys, ypač sparnų galai ir centrinės vairuojamosios plunksnos, – juodi. 
Patelės apdare vietoje grynai juodos – tamsiai ruda spalva. Galvos srityje ir krūtinėje yra šviesiai rudų dėmių. 
Rudenį išsišėrę abiejų lyčių paukščiai apdare turi gana daug rudos ir gelsvai rudos spalvos, o tuo tarpu kontrastingoji juoda spalva beveik išnyksta. Balti esti tik pilvas,  dėmės sparnuose bei uodegos kraštai. Patinai nuo patelių skiriasi šviesesne nugara.
Skrendant paukščiui matyti, kad didžiųjų plasnojamųjų plunksnų dengiamosios ir vidinės didžiosios plasnojamosios plunksnos yra ištisai baltos arba su juodais galais. Iš toliau skrendančių jaunų patinų sparnai atrodo lyg murzini plaštakos srityje, o tuo tarpu suaugusių – kontrastingai juodi ir balti. Tuo tarpu patelių visa sparnų plaštakos dalis tamsi.
Jaunikliai po šėrimosi apdaru panašūs į suaugusius. Pavasarį išsišėrę pirmamečiai patinai nuo senesnių skiriasi mažiau kontrastinga juoda spalva.
Minta tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu. Bestuburiai vyrauja vasaros racione. Stebima tiek būreliuose, tiek neretai ir pavieniui.

Balsas

Bendravimo balsai – skambios frazės "trri", "piriri".