Buveinė

Lapuočių ir mišrūs vidutinio amžiaus bei senesni miškai. Pirmenybę teikia plačialapiams miškams, ypač su skroblo, ievų priemaiša. Pasilikę žiemoti pavieniai paukščiai telkiasi prie maisto šaltinių. Tuomet laikosi ir gyvenvietėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visur. Vienas iš įprastų paukščių. Optimaliose buveinėse dažnas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai varnėno dydžio. Gamtoje lengvai atpažįstamas iš ypač masyvaus snapo, kompaktiško kūno ir trumpos uodegos. Panašių lygintinų paukščių mūsų krašte nėra.
Patinėlio apdaras labai panašus į patelės, tik kiek spalvingesnis. Juodas apvadas apie ypač masyvų snapą kiek platesnis. Galvos ir antuodegio plunksnų ruda spalva intensyvesnė. Jo apačios spalva su intensyvesniu rusvu atspalviu. Patikimiausia lytis atskirti pagal sparno spalvas. Patelės mažųjų plasnojamųjų plunksnų išorinės vėtyklės balsvos, todėl tupintis paukštis atrodo lyg su balta dėme sparne. Tuo tarpu patinas tokios dėmės neturi ir analogiška vieta jo sparne yra juodos spalvos su violetiniu atspalviu. Šis požymis pastebimas net jauniklių apdare.
Skrendant atpažįstami iš masyvaus kūno ir snapo bei ryškių baltų juostelių išilgai  sparnų ir plačios baltos juostos uodegos gale.
Jaunikliai panašūs į patelę, tik blyškesnių spalvų.  Be to, jų pilvas truputį dėmėtas. Išsišėrę tampa panašesni į suaugusius. Kadangi pirmojo šėrimosi metu plasnojamųjų ir vairuojamųjų plunksnų nekeičia, tai patelių balta dėmė sparnuose išlieka iki pavasario.
Minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa įvairias uogas, vaisius (ne sultingas dalis, bet daugiausiai sėklas bei pumpurus). Pvz., aižo kaulavaisių kauliukus ir lesa jų turinį. Veisimosi metu maitinasi ir jauniklius maitina vabzdžiais ir augaliniu maistu.

Balsas

Bendravimo balsas – aukštas nelabai garsus staigus metališkas "piks…". Giesmė sudėtingesnė, bet nemelodinga ir gana primityvi.