Buveinė

Veisimosi buveinė – tai eglynai arba mišrūs su egle miškai, ar bent sklypai su gausiu eglių pomiškiu. Rudenį ir žiemą labiau telkiasi prie gausių maisto šaltinių – gyvenviečių, dekoratyvinių želdinių, soduose, sodybose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Peri visame krašte, bet negausi. Optimaliausiose buveinėse įprasta. Žiemą dažnesnė.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Naminio žvirblio dydžio. Žmonių neblogai žinoma. Gamtoje lengvai atpažįstama iš išvaizdos, nes panašių paukščių krašte nėra.
Lytinis apdaro dimorfizmas labai ryškus ir skirtingų lyčių paukščius atskirti paprasta. Patinėlio apačia raudona, o patelės pilkai ruda. Skrendant iš užpakalio juodgalves sniegenas labai padeda atpažinti jų ryškiai baltas antuodegis ir baltos dėmės sparnuose. Žiemą mėgsta laikytis būreliais.    
Jaunikliai iki pirmo šėrimosi pilkai rudu viršumi ir rusvai ruda apačia. Neturi juodo viršugalvio. Išsišėrę tampa panašesni į suaugusius, tačiau jų apdaro juoda spalva esti nekontrastinga – su ryškiu pilku atspalviu. Galutinai suaugusių išvaizdą įgauna tik antrais gyvenimo metais (nuo antrų kalendorinių metų rudens). 
Minta daugiausiai augaliniu maistu, o jauniklius peni dažniausiai vabzdžiais. Daug lesa uogų, vaisių, sėklų, pumpurų.

Balsas

Įprasčiausias bendravimo balsas – tyli, melancholiška frazė "fiu". Taip pat galima išgirsti ir frazes "fiti", "piti", "žiuv", "žiu" ir kt. 
Giesmė tyli, susdaryta iš malonių švilpčiojimų. Gieda patinėlis tupėdamas ne atviroje vietoje. Patelės taip pat gieda.