Buveinė

Aptinkamas eglės, pušies arba mišriuose spygliuočių - lapuočių sausuose medynuose. 

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perinti, klajojanti rūšis. Kartais pasitaiko invazinių pobūdžio antskrydžių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pušinis kryžiasnapis didesnis už naminį žvirblį. Už eglinį kryžiasnapį kiek didesnis, snapas storesnis, stipresnis ir labiau riestas. Patinas tamsiai raudonas, tik viršugalvis ir antuodegis ryškesnės spalvos, nugara dažnai pilkai gelsvo atspalvio. Kartais raudona spalva būna oranžinio atspalvio. Sparnai, uodega ir uodegos dengiamosios plunksnos tamsiai rudos, kraštai žalsvi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys pilki. Snapas didelis, juodas. Kojos rudos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė alyviškai pilka, jos nugarinė pusė dėmėta, pilvinė vienspalvė. Antuodegis šviesesnis, geltonai žalias. Jaunikliai alyviškai pilki, tamsiai dėmėti. Jų nugara ryškaus žalsvo atspalvio.

Kartais laikosi pulkeliuose su egliniu kryžiasnapiu. Veistis dažniausiai pradeda kovo pabaigoje, tačiau lizdų aptinkama nuo gruodžio iki birželio pradžios. Juos krauna pušyse, 3-15 m aukštyje. Lizdas ir kiaušiniai panašūs į eglinio kryžiasnapio, tik didesni. Peri patelė 14-16 dienų. Jaunikliai lizdą apleidžia maždaug po 25 dienų. 

Minta pušų ir kitų spygliuočių sėklomis, vegetatyvinėmis augalų dalimis. 

Balsas

Balsas garsesnis kiek garsesnis už eglinio kryžiasnapio: ,, kiop, kiop" ar ,,giop, giop".