Buveinė

Veisiasi agrariniame bei antropogeniniame kraštovaizdžiuose bei miškų masyvų pakraščiais. Kitu metu aptinkami pusiau atvirame ir atvirame kraštovaizdyje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visur. Dažnas, bet kai kur tik įprastas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Atpažįstamas iš būdingo apdaro ir giesmės.
Suaugęs patinas veisimosi apdaru atpažįstamas iš rudos nugaros ir sparnų dengiamųjų plunksnų, pilkos galvos, raudonų krūtinės šonų ir kaktos. Raudonos spalvos "kiekis" įvairuoja.
Suaugusi patelė yra mažiau spalvinga – apdare iš viso neturi raudonos spalvos. Jos viršus pilkai rudas su kiek rusvu atspalviu. Krūtinė ir šonai su išilginėmis tamsiomis dėmelėmis. Viena stebima gali būti supainiojama su net kelių kitų rūšių žvirblinių būrio paukščių patelėmis. Nuo naminio žvirblio, raudongalvės sniegenos, čimčiako ir poliarinio čimčiako patelių lengviausiai skiriasi didžiųjų plasnojamųjų plunksnų balsvais kraštais (šios suglaustame sparne suformuoja šviesią dėmelę). Be to, nuo naminio žvirblio patelės skiriasi mažiau dryžuotu viršumi, dryžuotu viršugalviu (žvirblio patelės viršugalvis vienspalvis) ir  dėmėtesne (dryžuota) krūtine, o nuo raudongalvės sniegenos patelės – grakštesniu sudėjimu, mažesniu snapu, rudesniu viršumi ir baltais uodegos kraštais.
Rudens-žiemos apdaru patinas ne toks puošnus – panašesnis į patelę (rudesnis ir jo šonai bei krūtinė mažiau dėmėti).
Jaunikliai iki šėrimosi panašūs į pateles, bet nuo jų skiriasi blyškesniu apdaru ir gelsviau ruda dėmele sparno didžiųjų plasnojamųjų plunksnų srityje. Rudenį įgauna suaugusių.
Minta daugiausiai augaliniu maistu. Nedidelę raciono dalį sudaro vabzdžiai, kuriais papildomai maitina jauniklius.

Balsas

Giesmė sudėtinga ir melodinga. Bendravimo signalas, daugiausiai girdimas skrendant paukščių būreliui, – frazė "tiv-tiv…".