Buveinė

Veisimosi buveinė – gyvenvietės, pavienės gausiai apželdintos sodybos, pamiškės, laukų giraitės ir aplinkiniai atviri plotai, ypač dirbami laukai. Kitu metu dažniau aptinkama agrariniame kraštovaizdyje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Tinkamose buveinėse veisimosi metu vietomis gausi ar įprasta. Žiemą retesnė, bet lengvomis žiemomis ir pavasariop – įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai naminio žvirblio dydžio. Masyvaus kūno sudėjimo. Snapas trumpas su labai masyviu pamatu. Uodega trumpa su didele kikilinių šeimos paukščiams būdinga kirpte. Suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva ir geltona spalvos. Gamtoje lengviausiai atpažįstama iš giesmės, tuoktuvių skraidymo ir išvaizdos.

Patino ir patelės apdaro skirtumai pastebimi lengvai, bet nėra labai dideli. Patinas veisimosi apdaru intensyviai žalsvas su ryškiomis geltonomis dėmėmis sparnuose (ypač geltonos didžiosios plasnojamosios plunksnos) ir uodegos šonuose. Patelės apdaras blankesnis. Sezoniniai apdaro skirtumai menki.

Jaunikliai labai panašūs į pateles, bet šviesesni, ir jų visas kūnas intensyviau dryžuotas. Rudenį išsišėrę nesiskiria nuo suaugusių.

Nuo gerokai panašių alksninukų skiriasi dydžiu (daug didesnė), kitokiu žalsvai gelsvų dėmių išsidėstymu kūno viršuje ir tuo, kad galvos apdare visai nėra juodos spalvos.

Minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa labai daug įvairių augalų sėklų. Veisimosi metu sulesa daug vabzdžių, o jauniklius maitina beveik tik jais. Daugiausiai maistą renka nuo žemės.

Patinas tuoktuvių metu skraido banguota ir vingiuota trajektorija ir vartosi į šalis.

Balsas

Giesmė girdima dažnai. Tai nelabai melodinga periodiškai kartojama frazė "vžžžeeii". Primena šiaurinio kikilio giesmę, bet daug ilgesnė ir sudėtingesnė. Kitas giesmės variantas sudėtingesnis ir daug ilgesnis. Patinas gieda dažniausiai tupėdamas visai atvirose vietose.