Buveinė

Krūmų grupės su pavieniais aukštais medžiais atvirame ar pusiau atvirame kraštovaizdyje, pamiškės, krūmuotos pievos, pakelių želdiniai, aukštos žalitvorės ir įvairaus aukščio gyvatvorės gyvenviečių pakraščiuose bei nuošaliose sodybose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Randama visur. Tinkamose buveinėse įprasta ar dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pastebimai didesnė už naminį žvirblį. Patinas – vienas puošniausių mūsų krašto paukščių. 
Pasižymi lytiniu apdaro dimorfizmu. Suaugusio patino nugara rusvai ruda. Galvos viršus ir pakaušis pilki. Juostelė nuo snapo per akį juoda. Apačia su neintensyviu rusvu atspalviu. Patino apdaras rudenį beveik nepasikeičia.
Patelės nugara pilkai rusva. Apačia balsva su bangeles ar žvynus primenančiu skersiniu raštu. Viršugalvis rudas. Juostelė už akies ruda. Suaugę paukščiai nuo pas mus aptinkamų kitų rūšių medšarkių skiriasi ruda nugara.
Jaunikliai panašūs į pateles, bet atskiriami daugiausiai iš šviesiai dėmėto viršaus. Šiuos požymius turi ir patys vėlyviausi migrantai, išlekiantys rugsėjyje, nes požymiai išlieka ir jaunikliams išsišėrus vasaros pabaigoje.
Minta vabzdžiais ir smulkiais stuburiniais. Racione vyrauja vabalai ir stambūs plėviasparniai. Gaudo vabzdžius stebėdama nuo tupėjimo vietos. Gerai gaudo juos ore ir ant žemės. Nesunaudotą maistą, ypač stambias aukas – pelinius graužikus, driežus – sandėliuoja pamaudama ant aštrių šakelių, dyglių, spygliuotos vielos ir pan.

Balsas

Giesmė sudėtinga, sudaryta iš gana švelnių tonų ir pamėgdžiojamų kitų paukščių balsų. Tyli ir retai kada girdima. Gieda nedaug. Bendravimo balsai (ypač pavojaus, nerimo) garsesni ir dažniau girdimi auginant jauniklius. Tai frazės "ček-ček…", "žžek" ir pan.