Buveinė

Lapuočių ir mišrūs miškai su gausiu traku. Pirmenybę teikia vietoms, kur auga beržų. Mėgsta sklypus palei upelius.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visame krašte, bet gausa skirtingais metais labai nevienoda (manoma, kad labiausiai sąlygojama žiemos sąlygų). Kai kuriais metais rudenį pastebimos į šiaurę nuo Lietuvos perėjusių paukščių invazijos.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už pilkąją pečialindą, bet gerokai didesnė už nykštuką. Dėl keistos kūno formos – ypač ilgos uodegos – atrodo didesnė. Primena miniatiūrinę šarką. Lengvai atpažįstama iš mažą balionėlį primenančios kūno formos su ilga uodegėle, apdaro spalvų ir bendravimo balso. Panašių paukščių šalyje nėra. 
Patinas išvaizda nesiskiria nuo patelės. Sezoniniai apdaro skirtumai menki.
Jauni paukščiai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaras mažiau kontrastingas. Galvos šonai tamsiai rudi. Išsišėrę rudenį nuo suaugusių nebesiskiria.
Lietuvoje aptinkami dviejų porūšių paukščiai. Šiaurės Europoje aptinkamas A. c. caudatus porūšis. Šio porūšio suaugę paukščiai turi visai baltą galvą ir baltesnę apačią.
Žemyninio porūšio A. c. europaeus paukščiai atpažįstami iš juosvų galvos šonų ir rudesnės apačios. Pasitaiko ir paukščių, turinčių tarpinių požymių.  
Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Maitinasi apžiūrinėdama ploniausias medžių ir krūmų šakeles. Gali kyboti žemyn galva.
Išskyrus veisimosi sezoną, laikosi būreliais ar grupėmis po kelis keliolika individų.
Panašiai kaip karetaitė, suka uždarus labai puošnius ir sudėtingus lizdus. Statybai naudoja kerpes, žieveles, tošeles, samanas ir kt.

Balsas

Giesmės lyg ir nėra. Ją atstoja bendravimo balsų trelės. Bendravimo balsas – monotoniški, keletą kartų kartojami šaukiniai "crrr", "cr-crr" ar "si-si-si". Dažniau girdimi, kai keliaujantis būrelis keičia vietą – pvz., perskrenda atviras erdves. Apskritai prastas giesmininkas.