Buveinė

Veisimosi metu aptinkama vidutinio amžiaus ir senuose miškuose. Pirmenybę teikia mišriems drėgniems ir šlapiems lapuočių su eglės priemaiša tankiems miškams. Miško gilumos paukštis ir vengia šviesių medynų bei atvirumų. Jautri labai intensyviam miško naudojimui.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse iki šiol buvo įprasta. Į pietus – Centrinėje Europoje nyksta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš šalyje aptinkamų musinukių. Pilkosios pečialindos dydžio.
Patinėlis labai lengvai atskiriamas nuo patelės. Jo kaklo priekis gelsvai raudonas. Nesubrendusio patinėlio (antrais kalendoriniais metais) rusva dėmė mažesnė. Kaklo šonai pilki. Galva pilka, bet šis požymis pastebimas tik iš arti. Viršus rudai pilkas. Apačia balsva su blyškiu rusvu atspalviu. Nuo kiek panašios liepsnelės skiriasi mažesne rausva dėme kūno priekyje (šios apima kaktą ir visą krūtinę). 
Patelės viršus, kaip ir patinėlio, – rudai pilkas. Galva taip pat rudai pilka. Apačia balsva. Krūtinės šonai tamsesni. 
Tiek patino, tiek ir patelės uodegos pamato kraštai juodi, o jos gale – plati juoda juosta (panašiai kaip kultupių). Šis požymis geriausiai matomas paukščiui išskečiant uodegą – t.y. ore maitinantis arba dažnai tupiant ir kylant nuo tupėjimo vietos bei tupint aukščiau stebėtojo.
Jauniklių viršus dėmėtas, bet jie panašiausi į patelę.
Minta daugiausiai vabzdžiais. Labiau nei kitos musinukės prisitaikiusi rinkti maistą nuo lajos bei žemės, todėl mažiau juos gaudo ore.
Tupėdama dažnai sparnus laiko kiek nuleistus ir kilnoja uodegą. Lizdus suka pusiau atvirose senų medžių drevėse.

Balsas

Giesmė labai specifiška ir skiriasi nuo kitų musinukių. Trumpa, gana garsi. Dažniausiai tai esti panašu į "priti-priti-pritja-tja-tja-tja". Giedodamas patinėlis dažniausiai tupi ant sausų šakų. Gieda daugiausiai ryte.