Buveinė

Vidutinio ir vyresnio amžiaus miškai su tankiu pomiškiu ir/ar traku, parkai, kai kur gyvenvietės, miestai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Vienas iš dažnesnių paukščių. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje gausesnis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Smilginio strazdo dydžio arba truputį didesnis už varnėną, bet pradedančiųjų domėtis paukščių pažinimu su juo gali būti supainiotas. Iš toliau atrodo juodas ar labai tamsus. 
Patinas beveik ištisai vienodai juodos spalvos su geltonais snapu ir siauru odos žiedeliu aplink akį. Patelė tamsiau rudai juoda, su kiek šviesesniais krūtine ir gerkle. Snapas ir žiedelis aplink akį nuo gelsvų iki juosvų. Metams bėgant apdaras nesikeičia.
Jaunikliai panašūs į patelę, tik šviesiau dėmėti ir su rudu atspalviu.
Daugiausia laiko praleidžia ant žemės. Čia ir maitinasi įvairiais bestuburiais. Ypač didelę maisto dalį sudaro sliekai. Rudenį sulesa nemažai įvairių vaisių, uogų. Žiemojantys paukščiai tokiu maistu beveik ir tesimaitina. 
Nutūpęs trūkčiodamas kilnoja uodegą, sparnus laiko kiek nuleistus. Miške gyvenantys strazdai atsargūs ir žmogaus pasibaidę lekia į tankumynus.
Vakarų ir Centrinėje Europoje tapęs sinantropiniu paukščiu. Kai kur lizdus suka net balkonuose arba palei namų sienas augančiuose vinvyčiuose. Ten, kur peri miestuose ir gyvenvietėse, išskrenda maitintis į vejas, pievutes. Minta gyvenvietėse augančių dekoratyvių augalų uogomis ir vaisiais.

Balsas

Triukšmingas. Giesmė melodinga, lėta ir melancholiška. Daug gieda. Pavasarį pirmieji žiemojusių paukščių balsai pasigirsta dar ne visai nutirpus sniegui. Pradeda giedoti sutemus. Bendravimo frazė – "čak-čak…". Charakteringas nerimo balsas, dažnai girdimas juodųjų strazdų laikymosi vietose, yra "trk-trk…", "tre-tre" ir kitoks.