Buveinė

Atviras ir pusiau atviras kraštovaizdis, priemiesčiai bei vietos pramonės zonos. Mėgsta sausus laukus su akmenų krūvomis, statybvietes (ypač apleistas), medienos sandėlius. Kai kada peri plynose miško kirtavietėse, o priemiesčiuose – stogų užnarviuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte, bet skirtinguose regionuose gausa skiriasi. Kai kur apyretis, kitur įprastas, o kai kur ir dažnas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Naminio žvirblio dydžio ar nedaug mažesnis. Minta smulkiais bestuburiais. Nesunkiai atpažįstamas iš balto ryškaus antuodegio, baltų uodegos pamato kraštų ir keistoko elgesio – tūpčioja ar linkčioja galvą ir kilnoja uodegą. Žeme daugiausiai šokinėja, o ne bėgioja.
Patino veisimosi apdaru viršus pilkas, krūtinė balsvai ruda, pilvas baltas. Sparnai, juostelė nuo snapo per akį link sprando juodi. Juosta uodegos gale bei vidurinės uodegos plunksnos taip pat juodos. Uodegos pamatas ir antuodegis ryškiai balti.
Patelės apdaras blyškesnis ir turi daugiau rudo atspalvio. Sparnai pilkesni. Neturi patinui būdingos juodos juostelės per akį.
Jaunikliai panašūs į patelę, bet šviesesni ir dėmėti. Viršuje matomos šviesios dėmelės, o apačioje – tamsokos.
Rudens apdaru patinai, patelės ir jauni pirmamečiai paukščiai panašūs, bet daug rudesni. Patiną tuomet lengviau atpažinti iš šviesių "antakių" ir juodos juostelės galvos šone likučių. Jo sparnai esti tamsesni nei patelės (šios – rudi). Nuo kitų paukščių lengviausiai atskiriami iš savito kultupiams būdingo uodegos piešinio (pamato kraštai balti, o likusioji dalis juoda).

Balsas

Gieda mažai. Giesmė tyli, nemelodinga. Ją patinas gieda dažniausiai nuo labai ankstyvo ryto ir dieną tuoktuvių skrydžio metu. Tuomet jis giedodamas pakyla į orą ir kurį laiką plasnoja pakibęs vietoje. Kartais gieda tupėdamas ant kokios nors pakilumos. Nerimo balsas – "ček-ček" ar "chi-ček-ček".