Buveinė

Šviesūs miškai, ypač pušynai, sodybos miškuose, parkai, sodai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Dažniausiai aptinkama pietinės ir pietrytinės Lietuvos pušynų masyvuose. Buvusi reta prieš trisdešimt metų dabar tapo įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už naminį žvirblį ir dūminės raudonuodegės dydžio. 
Patinas lengvai atpažįstamas iš pelenų spalvos viršaus, rudai rusvos krūtinės, rusvai balsvo pilvo ir pauodegio, juodos gerklės, skruostų ir dalies kaktos. 
Patelės viršus pilkai rudas. Apačia rusvai balsva. Panaši į dūminės raudonuodegės patelę, bet šviesesnė, turi mažiau pilkos spalvos. Nuo kitų panašių paukščių labiausiai skiriasi ruda uodega, pauodegiu, antuodegiu ir pusiauju. Vasaros viduryje ar pabaigoje jaunikliai panašūs į suaugusią patelę, bet ant jų sparnų esti šviesios juostelės, kurias suformuoja sparnų viršutinių dengiamųjų plunksnų šviesios viršūnėlės. Tuomet jaunų patinėlių krūtinė esti rusvesnė, o gerklė juosva.
Minta vabzdžiais. Lizdus suka natūraliose drevėse ir genių iškaltuose uoksuose. Tokių vietų trūkumas intensyviai eksploatuojamuose miškuose yra viena iš šių paukščių natūralaus nedidelio perėjimo tankumo priežasčių. Užima inkilus.

Balsas

Giesmė neilga, bet melodinga. Vidutiniškai garsi. Pradedama fraze "chii-čer-čer-čer…". Vėliau giesmė sudėtingėja. Šiek tiek pamėgdžioja kitus paukščius. Gieda įvairiu dienos metu, bet intensyviausiai – dar prieš aušrą. Nerimo balsas – frazės "fjuiti" (labai panaši į ankstyvosios pečialindos nerimo šaukinį), "fjuiti-tiktik" ar "tiktik".