Buveinė

Gyvenvietės, priemiesčiai, pramoninės paskirties teritorijos. Mėgsta mūro statybvietes, ypač apleistas.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visame krašte. Įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už didžiąją zylę. Patinas lengvai atpažįstamas iš tamsiai pilko (beveik juodo) viršaus ir didžiosios dalies apačios. Tik pauodegys, uodega ir antuodegis rudai rusvi (išskyrus juosvą juostelę uodegos viduryje). Mažųjų ir papildomų plasnojamųjų plunksnų išorinės balsvos vėtyklės suformuoja baltą dėmę suglaustame sparne, kuri matoma patinui tupint. Deja, tokią dėmę turi ne visi individai. Nuo paprastosios raudonuodegės patino labiausiai skiriasi juoda krūtine ir pilvu.
Patelė pilka su rudu atspalviu. Nuo paprastosios raudonuodegės patelės skiriasi tuo, kad neturi rudos ir rusvos spalvų krūtinėje ir kūno šonuose.
Jaunikliai paukščiai panašūs į pateles, bet labiau tamsiai dėmėti. Nuo paprastosios raudonuodegės jauniklių skiriasi tamsesniu apdaru.
Lietuvoje aptinkamas porūšis Ph. o. gibraltariensis (aukščiau pateiktas jo aprašymas).
Nors dažniausiai peri žmonių gyvenamose vietose, bet mažai žinoma dėl palyginti paslaptingo gyvenimo būdo. Minta vabzdžiais. Išvaizda ir daug elgesio elementų panašūs į paprastosios raudonuodegės. Dažniausiai tupi, šokinėja kūną laikydama vos ne vertikaliai. Reguliariai virpina uodegą. Gana atsargi ir labai arti žmogaus neprisileidžia.

Balsas

Giesmelė paprasta ir nemelodinga, turinti džeržgiamųjų garsų. Panaši į frazę "čjieer-čier-čier-čier-čierr…". Nerimo balsas panašus į paprastosios raudonuodegės – "fjiti", bet frazės trumpesnės ir tylesnės.
Giedoti pradeda labai anksti – dar prietemoje. Daugiausiai gieda anksti ryte.