Buveinė

Gyvenvietės, miestų priemiesčiai, pavienės sodybos su mūriniais pastatais. Vietose su vien mediniais pastatais peri retai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitusi visur. Dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už šelmeninę kregždę. Apdaro spalvos juoda ir balta. Viršus, išskyrus baltą antuodegį, juodas su melsvu metališku atspalviu. Apačia balta. Uodegos iškirptė negili. Kojos plunksnuotos iki pirštų. Patinas dydžiu ir apdaru nesiskiria nuo patelės. Apdaras nekinta ir skirtingais sezonais. 
Jaunikliai paukščiai labai panašūs į suaugusius. Jų viršus pilkesnis – ne toks kontrastingas ir turi ne tokį ryškų metališką melsvą atspalvį. Kūno šonai ir krūtinė ne tokie balti, o su blyškiai rudu apnašu.
Lizdus suka mūrinių pastatų išorėje – nuo lietaus apsaugotose vietose. Juos dažniausiai pritvirtina prie mūro detalių. Prie medinių statunių detalių lizdus tvirtina retai. Lizdai uždari (yra tik maža landa patekti į vidų). 
Minta išimtinai skraidančiais vabzdžiais. Daugumą racione sudaro dvisparniai ir amarai. Maitinasi išimtinai ore. 
Veisimosi metu neperintys paukščiai dažniausiai nakvoja nendrynuose. 
Labai bendruomeniški. Peri kolonijose. Ne veisimosi laikotarpiu dažniausiai laikosi būreliais.

Balsas

Dažniausias šaukinys – bendravimo balsas – ilgokas "prrit". Tuoktuvių giesmė sudaryta iš panašių frazių ilgesnio rinkinio.